Besimi nė ditėn
e fundit ėshtė kusht esencial prej kushteve tė imanit, ėshtė pjesė e rėndėsishme prej pjesėve tė njohjes sė robit Zotin e
tij.
E si tė mos jetė, kur kjo ia vėrteton njeriut njohjen e vendit nė tė ciln do tė mbarojė
kjo ekzistencė me tokėn e saj, luginat dhe malet e saja, me njerėzit dhe gjallesat e saja dhe me tė gjitha krijesat tjera.
2)
E kur njeriu ta dijė se ēka do tė bėhet ai me pasurinė, rininė, shtėpinė dhe fėmijėt
e tij, atėherė do tė mund tė jetonte jetėn e tij ashtu siē dėshiron All-llahu i Lartėsuar nga ai, prej adhurimit, nėnshtrimit
dhe obligimeve me tė cilat e ka obliguar All-llahu i Lartėsuar ate. Gjithashtu do tė mund tė pėrcaktonte qėllimin e tij pėr
kėtė botė dhe ti merr mjetet dhe metodat qė lidhen me qėllimin dhe qė me to ta arrijė qėllimin (cakun).
E sa i pėrket atij i cili e ka humbur kėtė njohje dhe nuk ndalet para saj, e as qė zemra
e tij bindet se kjo jetė e ka edhe fundin e saj ku do tė mbarojė dhe do tė do tė vuloset ēdo gjė, atėherė jeta e tij do tė
bėhet e pavlerė, e paqėllimtė dhe pa cak.
3)
All-llahu i Lartėsuar na ka sqaruar nė Kur’anin Fisnik se Ai i ka krijuar krijesat
e Tija pėr njė qėllim mė tė lartė dhe synim mė tė plotė. E pasi qė Zoti jonė e krijoi njeriun, ia nėnshtroi atij ēka ka nė
qiej e nė tokė dhe e bėri atė zotėrues tė tokės dhe tė asaj qė gjindet nė tė, a thua vallė e tėrė kjo pa ndonjė qėllim dhe
pa ndonjė cak? Kjo ėshtė qėshtje prej tė cilės na ka larguar All-llahu i Madh.
Thotė All-llahu i Lartėsuar:
" A menduat se Ne ju krijuam kot dhe se nuk do tė ktheheni te Ne? I lartė ėshtė All-llahu,
Sundues i vėrtetė, nuk ka tė adhuruar tjetėr veē Tij, Zot i Arshit bujar." ( suretu el-Muėminun 115).
4)
Dita e fundit fillon me shkatėrrimin e kėsaj eksistence, me ē’rast do tė vdesė
ēdo gjallesė, do tė ndėrrohet toka dhe do tė merr pamje tjetėr, e gjithashtu edhe qiejtė.
E pastaj All-llahu do t’i ringjallė tė vdekurit nga varrezat dhe ua rikthen atyre
jetėn pėrsėri.
Thotė All-llahu i Lartėsuar"
" A mendon njeriu se do tė lihet duke mos zėnė asgjė ( pa kurrfarė pėrgjegjėsie). A nuk
ka qenė ai njė pikė ujė qė derdhet. E pastaj u bė gjak i trashė, e Ai e krijoi dhe e pėrsosi? Dhe prej tij Ai i bėri dy lloje:
mashkullin dhe femrėn. A nuk ėshtė Ai (Zot) i fuqishėm qė i ngjall tė vdekurit? ( suretu el- Kijame 36-40).
5)
E pas kėsaj jete tjetėr, do ta llogaritė All-llahu i Lartėsuar ēdonjėrin individ prej
njerėzve pėr atė qė ka punuar nė jetėn e kėsaj bote prej tė mirave apo tė kėqiave. Ai qė ėshtė mirėbėrės nė jetėn e kėsaj
bote, bėnė vepra tė mira ai edhe do tė ngritet me vepra tė mira dhe pėr tė gjitha kėto All-llahu ia paguan me xhennet.
Ndėrsa ai qė ėshtė keqėbėrės nė jetėn e kėsaj bote, punon vepra tė kėqia, nuk e kryen
atė qė ia ka obliguar All-llahu atij prej mirėsive, ate e shpėrblen All-llahu pėr veprat e tij tė kėqia me zjarrin e xhehennemit.
6)
Tė besuarit nė ditėn e fundit ėshtė tejet i rėndėsishėm, e rėndėsia e tij shfaqet me
njė fotografi tė qartė gjatė leximit tė ajeteve Kur’anore tė cilat u pėrmendėn mė parė.
Thotė All-llahu i Lartėsuar: " ... por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut,
ditės sė gjykimit..." ( suretu el-Bekare 177).
All-llahu i Lartėsuar e ka ndėrlidhur tė pėrmendurit e ditės sė kijametit me besimin
nė Te, e kjo nuk ndodh pėr tjetėr, pėrpos pėr shkak tė rėndėsisė dhe vlerės sė saj tė madhe. Ai i cili e lexon Kur’anin
Fisnik sheh nė tė ajete tė shumta tė cilat e pėrmendin atė dhe flasin mbi tė. Pothuajse nuk ka kaptinė qė nuk flet mbi kėtė
ēėshtje e cila i ėshtė e afėrt mendjeve dhe kuptimeve, herė me argumente e fakte, e herė me sjelljen e shembujve.
7)
Lexuesi i ajeteve Kur’anore vėrenė se dita e fundit ka edhe disa emra tė veēantė
dhe ēdo emėr prej kėtyre emrave tregon ngjarjet dhe skenat tė cilat do tė ndodhin nė atė ditė madhėshtore, nė ditėn e fumdit.
E ajo ėshtė "dita e ringjalljes" siē thotė Zoti ynė i Lartėsuar:
" E atyre qė iu ėshtė dhėnė dija dhe besimi thonė: "Ju keni qėndruar aq sa u pat caktuar
All-llahu deri nė ditėn e ringjalljes, e kjo pra, ėshtė dita e ringjalljes, por ju ishit qė nuk e pranonit." (suretuerr-Rrum
56).
Ajo ėshtė "dita e ngritjes, kijametit", ditė kur njerėzit do tė ngriten pėr tė dhėnė
llogari para All-llahut, ashtu siē thotė Ai i Lartėsuari:
"E ata qė bėnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut, do t’i shohėsh nė ditėn e kijametit,
fytyrat e tyre tė nxira. A nuk ėshtė nė xhehennem vendi i arrogantėve." (suretu ez-Zumer 60).
Ajo ėshtė "ēasti pėrfundimtar", ashtu siē thotė Zoti ynė i Lartėsuar:
"O ju njerėz, ruanu dėnimit nga Zoti i juaj, sepse dridhja pranė katastrofės sė ēastit
pėrfundimtar ėshtė njė llahtari e madhe." (suretu el-Haxh 1).
Ajo ėshtė "dita e llogarisė", siē thotė All-llahu i Lartėsuar:
" Musai tha: "Unė iu kam mbėshtetur Zotit tim dhe Zotit tuaj qė tė mė mbrojė prej ēdo
kryeneēi, qė nuk i beson ditės sė llogarisė." (suretu Gafir 27).
E pėrė kėtė ditė pėrfundimtare ka edhe emra tjerė tė shumtė pėrveē kėtyre.
8)
Kur’ani ka vėnė nė dukje rėndėsinė e gjithė kėsaj ēėshtje qė ka tė bėjė me kėtė
ditė pėr shumė shkaqe:
E para: Politeistėt ( mushrikėt) prej arabėve e injoronin dhe nuk e pranonin kėtė.
E dyta: Besimi nė ditėn e e fundit bėnė qė jeta tė tė jetė mė e fuqishme, kuptimplote
dhe e qėllimshme.
E treta: Disa ithtarė tė feve tjera tė kota e mendonin ditėn e fundit si diēka krejtėsishtė
tjetėr nga e vėrteta qė obligohet tė pranohet.
9)
Ajetet fisnike dhe hadithet pejgamberike rrėfejnė se fillimi i ditės sė fundit do tė
bėhet me paraqitjen e ndėrrimeve tė mėdha tė pėrgjithshme tė kėsaj bote nė tė cilėn jetojmė me tokėn dhe qiellin e saj.
Do tė ēahet qielli.
do tė shkapėrderdhen yjet.
do tė pėlcasin kodrat.
do tė rrėnohet ēdo gjė.
Thotė All-llahu i Lartėsuar:
" Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė, e edhe qiejt (nė tjerė qiej), e ata (njerėzit)
tė gjithė dalin sheshazi para All-llahut, Njė, Mbizotėrues." (suretu Ibrahim 48).
10)
Koha nė tė cilėn do tė ndodhė dita e fundit ėshtė gjė tė cilėn e di vetėm All-llahu i
Lartėsuar e askush tjetėr pos Tij, nuk ia ka treguar kėtė askujt prej krijesave tė Tij, as ndonjė tė dėrguari apo meleku tė
afėrm. All-llahu i Lartėsuar thotė:
" Vetėm Ai e di pėr katastrofėn (pėr kijametin)." (suretu Fussilet 47).
Disa prej as-habėve e kanė pyetur tė dėrguarin e All-llahut sal-lall-llahu alejhi ve
selem pėr kohėn dhe ēastin e ndodhjes sė saj, madje e pėrsėritnin pyetjen, e e urdhėroi All-llahu i Lartėsuar qė diturinė
rreth saj dhe kohėn e ndodhjes sė saj ta kthenė vetėm tek Ai, i Lartėsuari. Thotė All-llahu i Lartėsuar:
"Tė pyesin ty (Muhammed) pėr ēastin e fundit (katastrofėn e pėrgjithshme) se kur do tė
ndodhė ai. Thuaj: "Atė e di vetėm Zoti im, kohėn e tij nuk mund ta zbulojė askush pos Tij (e sjell kijametin pa e hetuar askush
nga krijesat). اėshtja e tij (se kur do tė ndodhė) ėshtė preokupim i rėndė ( pėr krijesat) nė qiej e nė tokė. Ajo (katastrofa)
nuk vjen ndryshe, vetėm se befas. Tė pyesin ty sikur ti di pėr tė. Thuaj: "Pėr tė di vetėm All-llahu, por shumica e njerėzve
nuk e dinė ( pse ėshtė e fshehtė)." (suretu el-A’raf 187).
11)
Pasi qė All-llahu i Lartėsuar t’ua rikthejė jetėn njerėzve pėrsėri, t’i nxjerrė
ata prej varreve tė tyre, i tubon dhe i mbledhė afėr Vetit, qė pastaj ēdonjėrin nga ata ta llogarisė pėr atė qė ka vepruar.
Do tė dėshmojė edhe toka pėr atė qė ėshtė bėrė mbi sipėrfaqen e saj. Thotė All-llahu
i Lartėsuar:
" Kur tė dridhet toka me dridhjen e saj tė fuqishme, dhe tė nxjerrė toka atė qė ka nė
brendėsinė e saj ( barrėn nga brenda), dhe njeriu tė thotė:"ا’ka kjo (qė bėnė kqėtėe dridhje)?"Atė ditė, ajo i
rrėfen tregimet e veta, ngase Zoti yt e ka urdhėruar atė. Atė ditė njerėzit shfaqen tė ndarė nė grupe qė tė shpėrblehen pėr
veprat e tyre. E kush punoi ndonjė vepėr tė mirė, qė peshonė sa grimca, atė do ta gjejė. Dhe kush punoi ndonjė tė keqe, qė
peshon sa grimca, atė do ta gjejė." (suretu-ez-Zelzele-1-8).
E jo vetėm kaq, por vėrtetė edhe gjuhėt do tė dėshmojnė, edhe duartė do tė flasin, e
gjithashtu edhe kėmbėt, lėkurėt, deri atėherė kur do t’i pamundėsohet ndonjėrit gėnjeshtra apo ikja.Thotė All-llahu
i Lartėsuar:
" Nė atė ditė kur dėshmojnė kundėr tyre gjuhėt e tyre, duartė dhe kėmbėt e tyre pėr atė
qė ata kanė punuar. Atė ditė All-llahu ua plotėson shpėrblimin e merituar, e ata e dinė se All-llahu ėshtė Ai i vėrteti, i
Qarti nė drejtėsi." (suretu-en-Nur-24).
Ja kėshtu pra plotėsohet argumenti i All-llahut ndaj botėve, e ai qė ka qenė mirėbėrės
xhenneti do tė jetė vendi i tij, e ai qė i ka bėrė mėkat ndaj Zotit tė tij do tė dėnohet me zjarr, e sa pėrfundim i keq qė
ėshtė ai.
Ali Hasen AbdulHamid