Pasiqė All-llahu
i Lartėsuar krijoi krijesat e Tij, zgjodhi prej njerėzve disa burra qė t’ua dorėzojė atyre emanetin e kumtimit tė urdhėresave
tė Tij dhe t’i informojnė njerėzit me atė qė e kėrkon Zoti prej tyre dhe me atė qė i obligon dhe i ndalon nga ajo.
All-llahu i Lartėsuar thotė:
"All-llahu e zgjodhi ( pejgamber) Ademin, Nuhun, familjen e Ibrahimit, familjen e Imranit
mbi popujt tjerė ( tė asaj kohe)." ( suretu Ali Imran 33).
" Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar para teje e tė mos i kemi shpallur atij se nuk ka tė
adhuruar tjetėr pėrveē Meje, pra mė adhuroni! " ( suretu el-Enbija 25).
2)
Qėllimi esencial pėr shkak tė sė cilit All-llahu dėrgoi pejgamberėt dhe i autorizoi lajmėtarėt,
ėshtė tė ftuarit e njerėzve nė adhurimin ndaj All-llahut dhe tė pėrqėndruarit nė ligjin dhe programin e Tij. All-llahu i Lartėsuar
thotė:
" Ne dėrguam nė ēdo popull tė dėrguar qė t’u thonė:" Adhuroni vetėm All-llahun
e largonu djajve ( adhurimit tė tyre)." (suretun-Nahl 36).
E tė pėrqėndruarit nė fenė e tij nuk ėshtė vetėm me namaz e agjėrim, mirėpo me ēdo gjė
me tė cilėn All-llahu i urdhėroi robėrit e Tij, qė zemrat e tyre tė besojnė nė Tė, apo t’i kryejnė urdhėrat e Tij nė
veprat dhe punėt e tyre. Prandaj, tė pėrqėndruarit nė fe kėrkon tė besuarit nė All-llahun, nė engjėjtė e Tij, librat, tė dėrguarit
e Tij, ditėn e fundit, e gjithashtu kėrkon edhe punėt e mira, obligimet e kėrkuara, si namazin, agjėrimin e tė ngjashme me
tė cilat All-llahu i obligoi robėrit e Tij.
3)
Te kėto obligime, urdhėra e mėsime krijesat nuk kanė mundėsi qė tė arrijnė vetėm me mendjet
e tyre, pa ndėrhyrjen e fjalėve tė All-llahut tė Lartėsuar atyre pėr ato. Por i mėsuan ato me shpalljen e All-llahut tė Lartėsuar
tė dėrguarve tė Tij me kumtimin e pejgamberėve tė All-llahut urdhėrat e Tij drejtuar atyre.
All-llahu i Lartėsuar thotė:
" Ai ėshtė qė arabėve tė pashkolluar u dėrgoi Pejgamberin nga mesi i tyre qė t’ju
lexojė ajetet e Tij t’i pastrojė ata, t’ua mėsojė librin dhe sheriatin, edhe pse mė parė ata ishin nė njė humbje
tė qartė." ( Suretul-Xhumua 2).
E kush i pėrgjigjet pejgamberėve tė All-llahut dhe lajmėtarėve tė Tij, ai ėshtė prej
tė shpėtuarve, e kush refuzon fjalėt e tyre dhe nuk pranon thirrjet e tyre ai ėshtė prej tė dėshtuarėve.
4)
All-llahu i Lartėsuar e ka obliguar muslimanin qė tė besojė nė tė gjithė pejgamberėt
e All-llahut dhe lajmėtarėt e Tij, duke mos bėrė dallim midis njėri tjetrit, ngase tė gjithė janė tė dėrguar nga All-llahu
te krijesat e Tij. Thotė All-llahu i Lartėsuar:
"Ju (besimtarė) thuani:" Ne i besuam All-lahut, atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall
Ibrahimit, Ismailit, Is-hakut, Jakubit dhe pasardhėsve (tė Jakubit qė ishin ndarė nė dymbėdhjetė kabile), atė qė i ėshtė dhėnė
Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė dhėnė nga Zoti i tyre Pejgamberėve, ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin prej tyre dhe ne vetėm
Atij i jemi bindur." ( suretul-Bekare 136).
Gjithashtu thotė:
" I dėrguari i besoi asaj qė iu shpall prej Zotit tė tij, e ashtu edhe besimtarėt. Secili
i besoi All-llahut, engjėjve tė Tij, shpalljeve tė Tij, tė dėrguarve tė Tij. Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga tė dėrguarite
Tij..." ( Suretu el-Bekare 285).
5)
Mirėpo, nėse beson ndonjėri prej njerėzve nė disa pejgamberė, por nuk beson nė tė tjerėt,
ai ėshtė i gjymtė nė imanin (besimin) e tij ndaj tyre, i tilli ėshtė pabesimtar, All-llahu atė nuk e futė nė xhennet, por
e dėnon me zjarrin e xhehennemit, All-llahu na mbrojtė prej tij. Thotė All-llahu i Lartėsuar:
" S’ka dyshim se ata qė nuk besojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, dėshirojnė
tė bėjnė dallim mes All-llahut dhe tė dėrguarėve tė Tij thonė:" Ne i besojmė disa e nuk i besojmė disa tė tjerė" e mes kėtij
duan tė marrim njė rrugė. Tė tillėt janė jobesimtarėt e vėrtetė..."( suretu en-Nisa 150-151).
Ky besim nė tė dėrguarit ėshtė obligim pėr besimtarėt i cili i bėnė qė tė dijnė numrin
e pejgamberėve dhe lajmėtarėve, shpalljet dhe mesazhet e tė cilėve parakaluan pejgamberinė e Muhammedit sal-lall-llahu alejhi
ve selem, e tė besojnė nė ta nė pėrgjithėsi dhe ta njohin mesazhin dhe pejgamberinė pėrfundimtare, vulėn e mesazheve dhe shpalljeve,
e kjo ėshtė pamėdyshje, shpallja dhe mesazhi i tė dėrguarit Muhammed sal-lall-llahu alejhi ve selem.
6)
Disa prej kėtyre pejgamberėve dhe lajmėtarėve, All-llahu i Lartėsuar i ka pėrmendur nė
Kur’anin Fisnik, kurse disa prej tyre nuk i ka pėrmendur. Thotė All-llahu i Lartėsuar:
"Dhe (dėrguam) tė dėrguar mė parė qė tė rrėfyem pėr ta dhe tė dėrguar tė tjerė pėr tė
cilėt nuk tė rrėfyem..."(suretu en-Nisa 164). E ata pėr tė cilėt na ka rrėfyer All-llahu nė Kur’an janė: Ibrahimi, Is-haku,
Jakubi, Nuhu, Davudi, Sulejmani, Ejubi, Jusufi, Musau, Haruni, Zekerijau, Jahjau, Isau, Iljasi, Ismaili, Eljesau, Junusi,
Luti, Hudi, Salihu, Shuajbi, Idrisi, Dhulkifli dhe Ademi.
E qė tė gjithė kėta janė 24 pejgamberė pėr tė cilėt na rrėfeu neve All-llahu i Lartėsuar
nė Kur’anin e shenjtė.
7)
Kurse i njėzetė e pesti prej tyre ėshtė vula e tė gjithė atyre, i fundit prej tyre dhe
zotėriu i tyre e ai ėshtė i dėrguari i Islamit, mbi tė qoftė paqja dhe shpėtimi, i dėrguar mėshirė pėr botėrat, pėr tė cilin
thotė All-llahu i Lartėsuar:
"Muhammedi nuk ka qenė babai i asnjėrit prej burrave tuaj, por ai ishte i dėrguar i All-llahut
dhe vulė e tė gjithė pejgamberėve..."( suretu el-Ahzab 40).
E ky i dėrguar i All-llahut ka thėnė pėr veten e tij:" Unė jam zotėriu i bijėve tė Ademit,
e nuk ėshtė kjo lavdėrim."
8)
Gjithashtu obligohet pėr muslimanin qė ta dijė se nuk ka pasur popull prej popujve tė
kaluar nė tė gjithė shekujt e mėparshėm e qė tė mos ketė dėrguar All-llahu i Lartėsuar tė dėrguar i cili e ka thirrė popullin
e tij tek All-llahu dhe e ka drejtuar atė kah e vėrteta.
All-lahu i Lartėsuar thotė:
"... e nuk pati asnjė nga popujt qė nuk pati tė dėrguar." ( suretu Fatir 24).
" Secili popull kishte tė dėrguar..." ( suretu Junus 47).
Gjithashtu thotė: " Pasha All-llahun, Ne dėrguam edhe para teje tė dėrguar ndėr popuj..."
( suretu en-Nahl 63).
Obligohet besimi nė tė gjithė kėta tė dėrguar, edhe pse nuk iu kanė pėrmendur emrat nė
Kur’an tė gjithėve.
9)
I dėrguari tė cilin e dėrgon All-llahu i lartėsuar te populli i tij, ėshtė njeri i zgjedhur
nga mesi i popullit tė tij, mirėpo ai posedon cilėsi tė larta dhe veēori fisnike, tė cilat nuk gjendeshin te askush pėrveē
se tek ai prej popullit tė tij. All-llahu i Lartėsuar thotė:
" All-llahu zgjedh tė dėrguar prej engjėjve dhe njerėzve. All-llahu dėgjon dhe sheh."
( suretu el-Haxh 75).
Gjithashtu thotė: " Mė sė miri All-llahu e di ku ta vėrė dėrgesėn (risalen) e vet." (suretu
el-Enam 124).
Pejgamberllėku apo shpallja ėshtė dhuratė e shtrenjtė nga All-llahu i Lartėsuar, i veēon
me tė disa prej robėrve, e ata- siē u pėrmend- janė posedues tė cilėsive me vlera tė larta e tė plota, qė tė mund tė qėndrojnė
pėrballė obligimeve tė shpalljes dhe tė jenė shembuj fisnikė qė pasohen nė ēėshtjet e kėsaj bote.
10)
I dėrguari nė tė vėrtetė ėshtė njeri i krijuar nga All-llahu, e godet ajo ēka i godet
tė tjerėt: shėndet dhe sėmundje, fuqi e dobėsi, jetė dhe vdekje. All-llahu i Lartėsuar thotė:
" Muhammedi nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar. Edhe para tij pati tė dėrguar ( qė vdiqėn
ose u vranė). E nėse ai vdes ose mbytet, a do tė ktheheshit ju prapa( nga feja ose nga lufta)? E kushdo qė tė kthehet prapa
nuk i bėnė dėm All-llahut aspak, kurse All-llahu do t’i shpėrblejė mirėnjohėsit." ( suretu Ali Imran 144).
11)
اdo i dėrguar prej tė dėrguarve qė kanė kaluar- si njeri i krijuar nga All-llahu-
nuk disponon gjithėsinė, e as qė ka nė dorė dobinė apo dėmin e ndokujt, e as qė ndikon nė dėshirėn dhe vullnetin e All-llahut,
e as qė din diē nga sekreti, pėrveē atė qė ia ka mėsuar All-llahu atij, siē thotė All-llahu i Lartėsuar:
" Thuaj unė nuk kam nė dorė pėr veten time as ndonjė dobi, as ndonjė dėm, pos ēka do
All-llahu. Sikur ta dija tė fshehtėn, do tė shumoja pėr vete tė dobishmet, e nuk do tė mė prekte gjė e keqe. Unė nuk jam tjetėr
vetėm se qortues dhe pėrgėzues pėr njerėzit qė besojnė." ( suretu el-A’raf 188).
12)
Qė tė gjithė kėta tė dėrguar, paqeja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi ta, kanė qenė
tė njė qėllimi e synimi, e ai ka qenė t’i largojnė njerėzit nga humbja, t’i nxjerrin ata nga errėsira nė dritė
dhe kanė qenė thirrės nė tė mirė, drejtues dhe imamė tė pėrmirėsimit, ashtu siē i cilėsoi Zoti ynė nė Kur’anin e lartė:
" Dhe ata i bėmė shembėlltyrė qė udhėzonin sipas urdhėrit Tonė, i orientuam nė punė tė
mira, nė faljen e namazit, nė dhėnien e zeqatit dhe ata ishin adhurues Tanė tė sinqertė." ( suretu el-Enbija 73).
اdonjėri prej tyre vinte pas tjetrit qė ta plotėsojė thirrjen e tij dhe ta pėrsosė
rrugėn e tij, derisa All-llahu plotėsoi fenė e tij, pėrfundoi pejgamberėt dhe lajmėtarėt e Tij me vulėn dhe zotėriun e tyre,
tė dėrguarin e All-llahut Muhammedin sal-lall-llahu alejhi ve selem, e feja e tij ishte ajkė e feve te mėparshme dhe thirrja
e tij ishte thirrje e plotė dhe e pėrhershme deri nė ēastin e fundit ( ditėn e kijametit), siē thotė All-lahu i Lartėsuar:
" Sot pėrsosa prė ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, dhe jam i kėnaqur
qė fe e juaj tė jetė Islami..." ( suretu el-Maide 3).
Ali Hasen AbdulHamid