Nga kushtet
mė kryesore tė besimit tonė nė All-llahun xhel-le shanuhu ėshtė besimi nė melaiket (engjujt), njohja e vėrtetė e tyre dhe
njohja e asaj , me tė cilėn i ka urdhėruar ato All-llahu xhel-le shanuhu.
Me besimin tonė nė melaiket arrijmė gjer te njohja e gjėrave mė tė rėndėsishme pėr tė
cilat jemi pyetur shumė herė si dhe dėshirojmė tė ndalemi para vėrtetėsisė e tyre.
2)
Melaiket janė krijesa prej krijesave tė All-llahut xhel-le shanuhu, janė tė padukshme,
nuk hetohen, nuk kanė ekzistim trupor qė shihet e as nuk preken me dorė. All-llahu xhel-le shanuhu i ka pastruar ato nga gabimi
dhe devijimi dhe i ka mbrojtur nga mėkatet dhe tė kėqiat.
Ato nuk janė sikurse njerėzit, nuk hajnė, nuk pijnė, nuk flejnė, janė botė tjetėr, botė
e cila ndryshon nga bota e njerėzve dhe nga bota e atyre tė cilėt ne i shohim.
3)
Gjėja kryesore me tė cilėn veēohen melaiket nga njerėzit ėshtė: adhurimi i shumtė qė
i bėjnė All-llahut xhel-le shanuhu, gjithmonė i bėjnė ibadet, pa pėrtaci.
Thotė All-llahu i Madhėruar: "... nuk e kundėrshtojnė All-llahun pėr asgjė qė Ai i urdhėron
dhe punojnė atė qė janė tė urdhėruar."(suretu et-Tahrim 65).
Gjithashtu thotė: " Atij i bėjnė tesbih natėn dhė ditėn dhe ata nuk mėrziten prej adhurimit."
(suretu el-Fusilet 38).
Janė krijesa tė zgjedhura tė All-llahut xhel-le shanuhu pėr kėtė All-llahu xhel-le shanuhu
i zgjodhi pėr ta kryer detyrėn mė tė ndershme.
4)
A ka detyrė mė tė ndershme se pėrcjellja dhe transmetimi i sheriatit tek tė dėrguarit
dhe lajmėtarėt, qė t’i thėrrasin njerėzit nė adhurimin e tė vetmit All-llah. Kjo ėshtė detyra e ndershme tė cilėn e
zgjodhi All-llahu xhel-le shanuhu pėr melaiket.
All-llahu i Madhėruar thotė: " Falėnderimi i qoftė All-llahut Sajuesit tė melaikeve me
nga dy palė, tri palė e katėr palėkrahė, ndėrmjetėsues (nė mes Tij dhe pejgamberėve). Ai shton nė krijim atė qė do, vėrtet
All-llahu ka fuqi pėr ēdo send."(suretu el-Fatir 1).
All-llahu xhel-le shanuhu nuk ua kishte besuar kėtė detyrė po tė mos ishin tė veēuara
me kėto cilėsi madhėshtore nga krijesat tjera tė All-llahut tė Madhėruar.
5)
Nga cilėsitė tjera qė veēohen nė krijim e pėr tė cilat na ka informuar All-llahu xhel-le
shanuhu janė se ato kanė krahė ashtu siē u pėrmend nė ajetin e lartėpėrmendur. Numri i krahėve ėshtė i ndryshėm, prej tyre
ka qė kanė nga dy krahė, nga tri krahė, apo nga katėr palė krahė por ka prej tyre qė kanė edhe mė tepėr se kaq, e ai ėshtė
Xhibrili alejhi-s-selam, siē transmetohet nė hadithin e Pejgamberit sal-lall-llahu alejhi ve selem se ai e ka parė Xhibrilin
i cili i kishte gjashtėqind palė krah.
6)
Nga cilėsitė e tyre gjithashtu ėshtė se ata kanė fuqi qė tė ngriten dhe tė zbresin mes
qiejve dhe tokės me shpejtėsi tė madhe.
All-llahu i Lartėsuar thotė: " Atje ngriten engjujt dhe shpirti (Xhibrili) nė njė ditė
qė zgjatė pesėdhjetė mijė vjet ( ose lartėsia e atyre shkallėve ėshtė pesėdhjetė mijė vjet." (suretul-Mearixh 4). Shpejtėsia
e melaikeve nuk matet e as nuk krahasohet me shpejtėsinė e njerėzve, e as nuk ka mundėsi pėr pėrgjasim apo afrim mes atyre.
7)
Nga cilėsitė e tyre gjithashtu ėshtė se ato janė tė krijuara nga drita, siē transmetohet
nga Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve selem. Posedojnė fuqi tė jashtėzakonshme tė cilėn nuk e ka as njeriu mė i fuqishėm
nga njerėzit, pėr kėtė tetė prej tyre e mbajnė Arshin (Fronin) e Mėshiruesit, i Lartėsuar qoftė. All-llahu xhel-le shanuhu
thotė:
" Dhe engjėjt (melaiket ) qėndrojnė nė skajet ( anėt) e tij, e atė ditė, tetė (melaike)
e bartin mbi vete Arshin e Zoit tėnd." (suretu el-Hakka 17).
8)
Prej melaikeve ka melaike tė cilat i caktoi All-llahu i Madhėruar pėr marrjen e shpirtėrave
tė njerėzve gjatė vdekjes sė tyre. Prijėsi i kėtyre melaikeve ėshtė "Melekul-Mevt (meleku i vdekjes), i cili ka ndihmėtarė
tjerė prej melaikeve. Thotė All-llahu i Lartėsuar:
"... derisa kur t’i vijė ndonjėrit prej jush vdekja, atij ia marrin shpirtin tė
dėrguarit Tonė dhe ata nuk bėjnė kurrfarė lėshimi."(suretu el-En’am 61).
9)
Nga melaiket, gjithashtu ka melaike tė cilat i dėrgon All-llahu xhel-le shanuhu pėr t’u
ndihmuar njerėzve besimtarė. All-llahu i Lartėsuar thotė: "Edhe kur Zoti yt u kumtoi melaikeve se Unė jam me ju, pra inkurajoni
ata qė besuan." (suretu el-Enfal 12).
Besimi ynė nė kėtė lloj tė melaikeve na bėnė qė tė punojmė qė ta meritojmė inkurajimin
e All-llahut me melaike.
10)
Prej melaikeve ka tė atilla tė cilat i ka obliguar All-llahu xhel-le shanuhu qė t’i
shkruajnė veprat tona, qė tė shkruajnė tė mirat dhe tė kėqiat tona.
All-llahu i Lartėsuar thotė: "A mendojnė se Ne nuk e dėgjojmė ndjenjėn e fshehtė tė tyre
dhe bisedėn e tyre? Po, e dėgjojmė dhe tė dėrguarit tonė ( melekėt pėrcjellės) qė janė pranė shkruajnė." ( suretuz-Zuhruf
80).
Besimi ynė nė kėtė lloj tė melaikeve, tė obliguara me shkrim na bėn qė tė jemi gjithnjė
tė kujdesshėm, qė mos tė biem nė ndonjė sherr se pėrndryshe na e regjistrojnė kėtė melaiket kundėr neve.
Kjo gjithashtu na bėnė qė tė kemi gjithmonė shpresė dhe nxitje tė plotė nė kryerjen e
veprave tė mira, qė t’i shkruajnė kėto melaiket dhe t’i regjistrojnė.
11)
Fjala pėrfundimtare ėshtė se:
Vėrtet besimi nė melaiket i zgjeron njohuritė e njeriut pėr sistemin e kėsaj gjithėsie
tė cilėn e ka krijuar All-llahu xhel-le shanuhu me forma tė shumta dhe lloje tė ndryshme. Te besimtari ėshtė prezente njohja
e vėrtet dhe kuptimi i shėndoshė pėr tė vėrtetat abstrakte tė gjithėsisė ashtu siē e ka informuar All-llahu xhel-le shanuhu
mbi to.
Gjithashtu ky besim vetvetiu na bėn me dije se ata tė cilėt e kundėrshtojnė All-llahun
xhel-le shanuhu janė tė paktė, po edhe nė qofshin kėta shumica e njerėzve, ngase tė gjithė njerėzit nuk mund tė krahasohen
as me melaiket, e ku mbeten krijesat tjera tė cilat tė gjitha i janė nėnshtruar All-llahut, pėrveē disave.
Tė nėnshtruarit, vetėm ata janė me tė cilėt ėshtė i kėnaqur All-llahu xhel-le shanuhu
dhe tė cilėt do t’i futė nė xhennetin e Tij.
Ali Hasen AbdulHamid