Make your own free website on Tripod.com
Home
Ku`rani Fisnik
Mbikqyrja e All-llahut
Ligji i All-llahut
Pejgamberi a.s
Falja e sabahut
Leximi i Kur'anit fisnik
Dallimet ne mes te Kuranit dhe Bibles
Pendimi
Pastertia ne islam
Xhumaja
Lutja & Duaja
Zekati
Haxh-xhi
Dijetarėt
Syneti
Muajt e shenjte
Agjerimi
Kurban
Festa e Bajramit
Nata e Kadrit
Keshilla per Rinin
Deshmia
Gusli-Larja
Saber & Durim
Sadaka
Kur te shohim Enderr
Gjumi
Selami Pėrshėndetja
Islami Gjermani
Mungesa e frikerespektit
Vellezerit ne Islam
Shiteblerja ne Islam
Defektet ne Rruge
Sjellja ne Xhami
Shoqerimi
Zinaja
Gruaja
Babi im
Udhetimi
Mikpritja
Ngrenia dhe pija
Jeta bashkeshortore
I semuri dhe vizita e tij
Falli dhe tregimi i fatit
Festa e Vitit te ri
Evropa dhe Islame
Hapja e gojes dhe teshtitja
Pushimet Verore
Ibadeti-Adhurimi
Melaiket-Engjujt
Tė dėrguarit
Dita e fundit
Drejtėsia
Shendeti
Mbi arsimimin
Xhenneti & Xhehennemi

Kur’ani Fisnik

Kur’ani Fisnik ėshtė libėr tė cilin All-llahu i Madhėruar ia zbriti prej qiellit tė dėrguarit tė Tij Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve selem. Nė te ėshtė i tėrė udhėzimi, e tėrė drita, pėrmban nė vehte fjalėt e All-llahut tė cilat kanė pėr qėllim pėrmirėsimin e krijesave, tė mirėn e njerėzimit dhe gjithė botėrave.Thotė All-llahu i Madhėruar:

"ثshtė e vėrtet se ky Kur’an udhėzon pėr atė rrugė qė ėshtė mė se e vėrteta dhe i pėrgėzon besimtarėt..." (suretu el-Isra 9).

2)

Fjala "Kur’an" e ka rrėnjėn prej foljes (قرا -يقرا ) "pėr tė lexuar", qė d.m.th. e shfaqi e qartėsoi. Prandaj Kur’ani ėshtė qartėsim Madhėshtor dhe shfaqje e haptė, nė tė cilėn janė ēiltėruar (kulluar) librat e mėparshme, si Tevrati tė cilin ua zbriti All-llahu xhel-le shanuhu ēifutėve apo Inxhilli tė cilin ua zbriti All-llahu xhel-le shanuhu tė krishterėve. Thotė All-llahu i Madhėruar:" Ne edhe ty (Muhammed) ta zbritėm (Kur’anin) e vėrtet qė ėhtė vėrtetues i librave tė mėparshme dhe garantuesi tyre." (suretu el-Maide-48).

Kur’ani Fisnik ėshtė fjalė e Zotit tė botėve xhel-le shanuhu, por tė folurit e Tij nuk ėshtė si tė folurit e krijesave assesi. Tė folurit e Krijuesit (All-llahut) ndryshon nga tė folurit e krijesave dhe nuk i pėrngjan Atij.

All-llahu i Lartėsuar thotė:" Asnjė send nuk ėshtė si Ai." (suretu esh-Shura 11)

Poashtu thotė: " Sikur Ne ta zbritnim kėtė Kur’an mbi ndojnė kodėr, do ta shihje atė tė strukur e tė ēarė prej frikės nga All-llahu" (suretu el-Hashr -21).

Kur’ani ėshtė libėr i udhėzimit, ai na thėrret nė hulumtimin e argumenteve tė All-llahut tė Madhėruar, nė respektimin dhe nderimin e asaj qė ka krijuar Ai, nė tė logjikuarit e krijimtarisė sė Tij. Na thėrret nė tė njohurit e asaj qė e kemi tė lejuar dhe tė ndaluar (hallallit dhe haramit), nė veprimin e punėve tė mira dhe largimin nga punėt e kėqia.

All-llahu i Madhėruar thotė:" A nuk e studiojnė ata me vėmendje Kur’anin ? Por jo, ata janė zemra qė kanė drynat e vet."(suretu Muhammed 24).

Gjithashtu thotė:"Ne Kur’anin e bėmė tė lehtė pėr mėsim, por a ka qė ndokush qė e merr pėr mėsim."( suretu el-Fet-h 17).

All-llahu i Madhėruar e zbriti Kur’anin e urtė nė qiellin e dunjasė nė natėn e Kadrit, natė e cila ėshtė prej netėve tė muajit tė begatshėm tė Ramazanit. E pastaj, pas kėsaj, e dėrgoi melekun e Tij tė madh Xhibrilin e bashkė me te edhe ajete fisnike nga Kur’ani deri te i dėrguari jonė Muhammedi sal-lall-llahu alejhi ve selem, ku pas kėsaj vazhdoi zbritja e Kur’anit disa vite me rradhė.

All-llahu i Lartėsuar thotė:

" Ne e zbritėm atė (Kur’anin) nė natėn e Kadrit. E ē’tė bėri ty tė dijsh se ē’ėshtė nata e Kadrit. Nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mijė muaj!" ( suretu Kadr 1-3).

6)

Vėrtet kjo natė e bekuar ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj, ngase ajo ėshtė nata e zbritjes sė Librit Fisnik Pėrkujtuesit tė Urtė, Dritės sė Vėrtet, te i dėrguari i tė mirės dhe udhėzimit, i dėrguari i Zotit tė botėve. Thotė All-llahu i Lartėsuar:

" Muaji i Ramazanit qė nė tė (filloi) tė shpallet Kur’ani, qė ėshtė udhėrrėfues pėr njerėzit dhe sqarues i rrugės sė drejt dhe dallues( i tė vėrtetės nga gėnjeshtra)." ( suretu el-Bekare 185).

7)

Pejgamberit sal-lall-llahu alejhi ve selem vazhdoi t’i zbresė shpallja mė tepėr se njėzetė vite.

A thua vallė ē’ėshtė shkaku i gjithė kėsaj?

Kjo ishte nder pėr Pejgamberin sal-lall-llahu alejhi ve selem i cili me kėtė ndiente se gjithnjė ėshtė nėn kujdesin dhe mbrojtjen e Zotit tė tij, ngase Ai i cili e kishte dėrguar, i Dashuri i tij nuk e harron dhe se Ai ėshtė mbrojtėsi i tij.

8)

Kur’ani i Madhėruar ėshtė muxhize ( vepėr e jashtėzakonshme, tė cilėn nuk mundet ta bėnė njeriu vet. Me muxhize janė shėrbyer Pejgamberėt me ndihmėn e All-llahut pėr tu dėshmuar popullit tė tyre se me te vėrtetė janė tė dėrguar tė Tij.) pėr njerėzit dhe pėr tė gjitha krijesat tjera, ngase ai ėshtė libri i All-llahut, e tė gjithė kėta nuk mund tė sjellin diē tė ngjashėm si ky. Thotė All-llahu i Madhėruar:

" E nė qoftė se jeni nė dyshim nė atė qė Ne i zbresim robit tonė, atėherė sillnie ju njė kaptinė tė ngjashme si ai ( Kur’ani) dhe thirrni ( pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotėrat) pos All-llahut, nėse jeni tė sinqertė (nė thėniet tuaja se Kur’ani nuk ėshtė prej Zotit)." (suretu el-Bekare 23).

E nuk do tė mund asnjėherė tė bėjnė njė gjė tė tillė. As pėrafėrsisht nuk mund ta bėjnė kėtė, pėrkundrazi qė ata ishin mu ata tė cilėt e flitnin gjuhėn e pastėr arabe, tė cilėve u kishte zbritur Kur’ani nė gjuhėn e tyre, por megjithatė mbeten tė gjithė tė paaftė.

Thotė All-llahu i Lartėsuar:" Libėr qė ajetet e tij janė tė shkoqitura, duke qenė Kur’an arabisht pėr njė popull qė di ta kuptojė." ( suretu el-Fussilet 3).

9)

Kur’ani i Madhėrishėm ėshtė libėr i udhėzimit dhe i tė vėrtetės. Thotė All-llahu xhel-le shanuhu:

"Thuaj: Ai (Kur'an) ėshtė pėr besimtarėt udhėzues e shėrues." (suretu el-Fussilet 44).

Ky udhėzim Kur’anor pėrfshinė tri ndarje, tė cilat pėrmbajnė gjithė atė qė i pėrmirėson njerėzit nė ēėshtjet e kėsaj bote dhe problemet e jetės sė tyre.

Ndarja e parė: Paraqet besimin i cili ėshtė obligim pėr njerėzit qė ta njohin dhe tė besojnė nė te: si besimi nė All-llahun, Melaiket, Librat, tė dėrguarit dhe Ditėn e gjykimit.

Ndarja e dytė: Paraqet dispozitat e sheriatit nėpėrmjet tė cilave njerėzit adhurojnė Zotine tyre, njohin atė ēka i afron te Zoti i tyre dhe largohen nga ajo qė i largon nga Ai.

Ndarja e tretė: Paraqet marrėdhėniet e mira ndėrnjerėzore, e ato janė pėrmirėsim dhe pastrim i shpirtit tė besimtarit, qė ta ngritė nga gjendja e tij, qė t’i pėrforcojė lidhjet vėllazėrore dhe ndihmėn reciproke mes njerėzve.

E prej kėtij morali ėshtė: sinqeriteti, durimi, mėshira, bėmirėsia ndaj prindėrve, e tė tjera.

10)

E obligimi ynė ndaj Kur’anit ėshtė: Ta lexojmė atė; t’i studiojmė versetet e tij; t’i kuptojmė urdhėrat dhe dispozitat e tij; t’i realizojmė ligjet, obligimet dhe urdhėrat e tij; tė largohemi nga ajo qė qė na ka ndaluar dhe qė nuk e ka pėlqyer pėr neve, nga e gjithė ajo qė e hidhėron All-llahun xhel-le shanunhu.

Metoda mė e lehtė pėr mėsimin e Kur'anit

 

Falenderojmė All-llahun dhe salatet dhe selamet i dėrgojmė mbi shpirtin e tė dėrguarit tanė Muhammedit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, familjen dhe tė gjithė shokėt e tij.

Kjo metodė veēohet me atė se ia mundėson personit qė ta mėsoj mėsimin shumė fortė, shpejtė dhe mbarimin e Kuranit pėr njė kohė shumė tė shkurtėr. Ja pra nė vijim njė shembull i kėsaj metode me njė faqe tė sures sė El-Xhum'a:

1- Ajetin e parė e lexon njėzet herė:

يُسَبِّحُ لِلَّهِ مَا فِي السَّمَاوَاتِ وَمَا فِي الْأَرْضِ الْمَلِكِ الْقُدُّوسِ الْعَزِيزِ الْحَكِيمِ

2- Ajetin e dytė e lexon njėzet herė:

هُوَ الَّذِي بَعَثَ فِي الْأُمِّيِّينَ رَسُولاً مِنْهُمْ يَتْلُو عَلَيْهِمْ آيَاتِهِ وَيُزَكِّيهِمْ وَيُعَلِّمُهُمُ الْكِتَابَ وَالْحِكْمَةَ وَإِنْ كَانُوا مِنْ قَبْلُ لَفِي ضَلالٍ مُبِينٍ

3- Ajetin e tretė e lexon njėzet herė:

وَآخَرِينَ مِنْهُمْ لَمَّا يَلْحَقُوا بِهِمْ وَهُوَ الْعَزِيزُ الْحَكِيمُ

4- Ajetin e katėrt e lexon njėzet herė:

ذَلِكَ فَضْلُ اللَّهِ يُؤْتِيهِ مَنْ يَشَاءُ وَاللَّهُ ذُو الْفَضْلِ الْعَظِيمِ

5- I lexon kėto katėr ajete prej fillimi deri nė fund tė bashkuara me qėllim pėr t'i bashkuar

6- Ajetin e pestė e lexon njėzet herė:

مَثَلُ الَّذِينَ حُمِّلُوا التَّوْرَاةَ ثُمَّ لَمْ يَحْمِلُوهَا كَمَثَلِ الْحِمَارِ يَحْمِلُ أَسْفَاراً بِئْسَ مَثَلُ الْقَوْمِ الَّذِينَ كَذَّبُوا بِآياتِ اللَّهِ وَاللَّهُ لا يَهْدِي الْقَوْمَ الظَّالِمِينَ

7- Ajetin e gjashtė e lexon njėzet herė:

قُلْ يَا أَيُّهَا الَّذِينَ هَادُوا إِنْ زَعَمْتُمْ أَنَّكُمْ أَوْلِيَاءُ لِلَّهِ مِنْ دُونِ النَّاسِ فَتَمَنَّوُا الْمَوْتَ إِنْ كُنْتُمْ صَادِقِينَ

8- Ajetin e shtatė e lexon njėzet herė:

وَلا يَتَمَنَّوْنَهُ أَبَداً بِمَا قَدَّمَتْ أَيْدِيهِمْ وَاللَّهُ عَلِيمٌ بِالظَّالِمِينَ

9- Ajetin e tetė e lexon njėzet herė:

قُلْ إِنَّ الْمَوْتَ الَّذِي تَفِرُّونَ مِنْهُ فَإِنَّهُ مُلاقِيكُمْ ثُمَّ تُرَدُّونَ إِلَى عَالِمِ الْغَيْبِ وَالشَّهَادَةِ فَيُنَبِّئُكُمْ بِمَا كُنْتُمْ تَعْمَلُونَ

10- Ajetin e nėntė e lexon njėzet herė:

يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا لا تُلْهِكُمْ أَمْوَالُكُمْ وَلا أَوْلادُكُمْ عَنْ ذِكْرِ اللَّهِ وَمَنْ يَفْعَلْ ذَلِكَ فَأُولَئِكَ هُمُ الْخَاسِرُونَ

11- I lexon ajete prej tė pestės deri te i teti njėzet herė qė ti lidhish.

12- I lexon ajetet prej tė parės deri te i teti njėzet herė qė ta pėrsosish (pėrforcojsh) mirė kėtė faqe.

Kėshtu i pėrmbahesh kėsaj metode kur ta mėsojsh ēdo faqe tė Kur'anit dhe mos mėso nė ditė mė shumė se tetė ajete qė mos tė tė shtohen shumė shpejt faqet e pastaj tė tė humbet orientimi i tė mėsuarit dhe ti harrojsh ata qė ke mėsuar.

*Nėse nesėr dua tė mėsoj faqe tė re ēka tė bėj?

Nėse nė ditėn e nesėrme don qė tė mėsojsh faqe tė re para se tė mėsojsh faqen e re me metodėn si tė tregova, lexoje faqen e vjetėr njėzet herė qė mėsimi i djeshit tė jetė i pėrforcuar nė mend, pastaj dil tek faqja e re dhe mėsoje ashtu si tė tregova.

*Si mundem tė mėsoj dhe tė pėrsėris?

Mos e mėso Kur'anin pa pėrsėritje, pėrshkak se edhe nėse e mėson Kur'anin tė tėrė nga njė faqe nga njė faqe derisa ta kryesh, atėherė kur tė duash tė i pėrsėrisish faqet qė i ke mėsuar nė fillim do tė shohish se i ke harruar faqet ēka i kishe mėsuar nė fillim, metoda mė e mirė ėshtė ajo qė tė mėsosh faqe tė reja dhe t'i pėrsėrisish faqet e vjetra.

Ndaje Kur'anin nė tre pjesė, ashtu ēdo dhjetė xhuzė konsiderohet njė pjesė, kurė tė mėsosh njė faqe tė re nė ditė, pėrsėriti katėr faqe tė vjetra derisa tė mėsosh dhjetė xhuza e kur ti mėsosh dhjetė xhuza tė plota ndalohu nga tė mėsuarit faqe tė reja njė muaj tė plotė, pėr tė pėrsėrit atė qė i ke mėsuar, ēdo ditė pėrsėrit nga tetė faqe.

Dhe pas pėrsėritjes njė muaj, filloja me mėsuar pėrsėri pėrmendėsh duke mėsuar nga njė ose dy faqe sipas mundėsisė dhe pėrsėrit ēdo ditė nga tetė faqe derisa tė i mėsojsh njėzet xhuza e kur ti mėsosh atėherė ndalohu prej tė mėsuarit faqe tė reja dy muaj, qė ti pėrsėrisish atė qė e ke mėsuar, e kur tė kalojnė dy muaj duke pėrsėritė, filloja me mėsuar pėrsėri pėrmendėsh duke mėsuar nga njė ose dy faqe sipas mundėsisė, dhe pėrsėrit ēdo ditė nga tetė faqe derisa ta kryesh tėrė Kur'anin.

Kur ta kryesh tėrė Kur'anin pėrsėriti vetėm dhjetė xhuzat e para njė muaj tė plotė, ēdo ditė nga gjysėm xhuzi (10 faqe), e pastaj pėrsėriti njėzet xhuza (dm.th dhjetė tė parat qė i pėrsėrite pastaj ia shton edhe dhjetė tė tjera e bėhen 20 xhuza) njė muaj ēdo ditė gjysėm xhuzi dhe lexo ēdo ditė tetė faqe nga dhjetė xhuzat e vjetėr dhe pastaj kalon nė pėrsėritjen e xhuzit tė fundit njė muaj ēdo ditė gjysėm xhuzi (10 faqe) dhe tetė faqe nga dhjetė xhuzat e para dhe tetė faqe nga njėzet xhuzat e rreja.

*Si ta pėrsėrisi tėrė Kur'anin kur tė mbaroj prej kėsaj metodės?

Fillo me e pėrsėrit tėrė Kur'anin, ēdo ditė nga dy xhuza duke i pėrsėritur nga tre herė nė ditė, me kėtė metodė do ta bėjsh hatme Kur'anin nė ēdo dy javė tė pėrsėritur.

Me kėtė metodė do tė vazhdojsh dhe do tė shohish se pėr njė vjet e ke mėsuar tėrė Kur'anin shumė mirė, vazhdoje kėtė metodė njė vjet tė tėrė.

*Ēka tė bėj pas njė viti pasi e kam krye Kur'anin ?

Pas njė viti pasi qė ta pėrsosish dhe ta kryesh pėrsėritjen e Kur'anit, le tė jetė orari i pėrditshėm i leximit tė Kur'anit ashtu si ka qenė orari i Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, i cili e ndante Kur'anin nė shtatė pjesė d.m.th nė shtatė ditė e bėnte hatme Kur'anin fisnik, ka thėnė Evs ibėn Hudhejfe: "I pyeta shokėt e tė Dėrguarit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, se si e ndani nė pjesė Kur'anin fisnik? Thanė: Tre sure, pesė sure, shtatė sure, nėntė sure, njėmbėdhjet sure dhe hizbi mufassal prej sures Kaf deri nė pėrfundim tė Kur'anit." Transmeton Ahmedi.

Shpjegimi i kėsaj ėshtė:

1- Nė ditėn e parė lexon prej sures Fatiha – deri nė fundin e sures En-Nisa.

2- Nė ditėn e dytė lexon prej sures El- Maide deri nė fundin e sures Et- Teube.

3- Nė ditėn e tretė lexon prej sures Junus deri nė fund tė sures En-Nahl

4- Nė ditėn e katėrt lexon prej sures El-Isra deri nė fund tė sures El- Furkan.

5- Nė ditėn e pestė lexon prej sures Esh- Shuara deri nė fund tė sures Jasin.

6- Nė ditėn e gjashtė lexon prej sures Es-Saffat deri nė fund tė sures El- Huxhurat.

7- Nė ditėn e shtatė lexon prej sures Kaf deri nė fund tė sures En- Nas (Nė fund tė Kuranit).

E kėtė pjesėrim tė Dėrguarit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, e kanė pėrmbledhė dijetarėt islam nė dy fjalė (Femjun bi shevkin) فمْيٌ ِبشَوْق ēdo shkronjė e kėtyre dy fjalėve e simbolizon shkronjėn e parė tė sures nga e cila sure fillon pjesa e asaj ditės.

Si t'i dalloj ajetet e ngjajshme {muteshabih} nė Kur'an ?

Metoda ma e mirė pėr me i dalluar ajetet e ngjajshme ėshtė qė tė marrish Kurani Kerimin dhe tė i hapish dy faqet nė tė cilat ndodhėn pėrngjasimi dhe shiqoje mirė dhe analizoje vetė se ku ėshtė dallimi dhe caktoi vetvetes njė rregull qė sa herė qė ta pėrsėrisish tė tė pėrkujton se ēka ėshtė dallimi mes dy ajeteve.

Disa rregulla pėr mėsimin pėrmendėsh:

1/ E ke tė obliguar qė mėsimin ta bėsh me ndonjė hoxhė, qė tė ta pėrmirėson leximin.

2/ Mėso ēdo ditė nga dy faqe, njė pas namazit tė sabahut dhe njė pas namazit tė iqindisė ose tė akshamit, e me kėtė metodė ke me e mėsuar Kur'anin e plotė dhe tė pėrforcuar mbrenda njė viti, mirėpo nėse e shton sasinė e mėsimit do tė dobėsohen mėsimet e vjetra qė i ke mėsuar.

3/ Mėsimi pėrmendėsh duhet bėrė prej sures En-Nas deri nė suren El-Bekare se kėshtu ėshtė mė lehtė, e kurrė ta mėsosh tė gjithė Kur'anin atėherė pėrsėritja duhet bėrė prej El-Bekares deri nė En-Nas.

4/ Mėsimi pėrmedėsh duhet qė tė bėhet prej Kur'anit tė botimit tė njėjtė e cila ndihmon pėrforcimin e Kur'anit nė mende dhe pėrkujtimin e vendeve tė ajeteve, fillimin dhe mbarimin e faqeve.

5/ Ēdo kush qė e mėson Kuranin, nė dy vitet e para i shpėrndahet atė qė e ka mėsuar, e kėtė e quan dijetarėt {Periudha e tė mbledhurit} prandaj mos u brengos pėr haresat ose gabimet e tepėrta qė tė ndodhin nė Kur'an sepse kjo ėshtė periudhė e rėndė pėr t'u sprovuar, sikurse edhe shejtani nė tė ka pjesė tė madhe ku ka me u munduar qė tė tė ndalė nga tė mėsuarit e Kur'anit. Largoju kėtyre vesveseve dhe vazhdo nė mėsimin e tij sepse Kur'ani ėshtė njė thesar qė nuk i jipet ēdo kujt.

Dr. Abdul-Muhsin El-Kasim

Imam dhe hatib i haremit tė Medines.

Pėrktheu: Enoll Jakupi