Make your own free website on Tripod.com
Home
Ku`rani Fisnik
Mbikqyrja e All-llahut
Ligji i All-llahut
Pejgamberi a.s
Falja e sabahut
Leximi i Kur'anit fisnik
Dallimet ne mes te Kuranit dhe Bibles
Pendimi
Pastertia ne islam
Xhumaja
Lutja & Duaja
Zekati
Haxh-xhi
Dijetarėt
Syneti
Muajt e shenjte
Agjerimi
Kurban
Festa e Bajramit
Nata e Kadrit
Keshilla per Rinin
Deshmia
Gusli-Larja
Saber & Durim
Sadaka
Kur te shohim Enderr
Gjumi
Selami Pėrshėndetja
Islami Gjermani
Mungesa e frikerespektit
Vellezerit ne Islam
Shiteblerja ne Islam
Defektet ne Rruge
Sjellja ne Xhami
Shoqerimi
Zinaja
Gruaja
Babi im
Udhetimi
Mikpritja
Ngrenia dhe pija
Jeta bashkeshortore
I semuri dhe vizita e tij
Falli dhe tregimi i fatit
Festa e Vitit te ri
Evropa dhe Islame
Hapja e gojes dhe teshtitja
Pushimet Verore
Ibadeti-Adhurimi
Melaiket-Engjujt
Tė dėrguarit
Dita e fundit
Drejtėsia
Shendeti
Mbi arsimimin
Xhenneti & Xhehennemi

Kush nderon femrėn mė shumė se feja islame?

Tė hidhėruar dhe tė prekur nga tendencat negative qė po i shfaqin mediat nga vendi e bota pėr njollosjen e femrės muslimane dhe mbulesės Islame janė bėrė tepėr tė padurueshme. Mirėpo sikur t’i kthehen vetės sė tyre nė vėshtrim dhe pastaj vlerave tona tė larta morale dhe fetare, nuk do tė lejonin qė me kėto dukuri tė shėmtuara tė trokasin edhe nė portėn tonė, dukuri tė cilat bartin nė vete vetėm injorancė dhe shpifje.

ثshtė bėrė e patjetėrsueshme nevoja qė t’i hapim sytė mirė dhe t’i kundėrshtojmė pėr gjėrat qė po hudhin mbi ne. Flitja e stėrflitja qė po bėhėt pėr Islamin si fe nė pėrgjithėsi dhe femrėn muslimane dhe mbulesėn e saj nė veēanti, thuajse nė mėnyrė kronologjike pėr kėto ngjarje tė pėrgatitura nga “specalistė” tė laboratoreve tė huaj me qėllim tė vetėm-(shkatrrim tė moralit dhe tė identitetit) tempoja e tė cilėve determinohet nga dashakeqėt e islamit po rritet ēdo ditė e mė shumė.

اdokush qė sė paku ka njohuri pėr historinė botėrore nė pėrgjithėsi po edhe pėr ato religjiozet dhe qė ėshtė i vetėdijshėm, nuk mundet qė mos tė pyes, sesi ka mundėsi qė Islami tė nėnēmoi femrėn nė ditėt e sotme, kurse historia tregon qartė se Islami si Fe e nderoi atė me njė nder dhe pozitė qė s’ia ofroi askush asnjėherė?!

ثshtė e vėrtetė se diskriminimi i gruas ka ekzistuar dhe ekziston ende edhe sot, por jo tek muslimanėt dhe besimi i mirėfilltė Islam. Ekziston tek praktika dekadente e disa muslimanėve.

Askush nuk e mohon atė se gruaja muslimane nė njė periudhė mjaftė tė gjėrė tė dekadencės ka qenė pa tė drejta dhe e lėnė nė njė pozitė jo tė pėrshtatėshme. Mirėpo fakti i pamohueshėm ėshtė qė normat e Sheriatit Islam qė kanė tė bėjnė me gruan, nė atė rast plotėsisht janė keqpėrdorur dhe nė shfrytėzimin praktik plotėsisht janė shtrembėruar. Sa qė rregullat e mbulimit tė gruas, egoizmi dhe vetvullneti mashkullor ashtu i ka shtrembėruar gjė qė ky praktikim i gabueshėm i tyre ka sjellur njė izolim tė plotė tė gruas dhe pasivizim nė jetėn publike.

Aktualitetet e pėrditėshme publike nė media dhe shtyp pėr ēėshtjen e emancipimit tė gruas muslimane po pėrdėftohen me “fakte” se gruaja akoma nė disa mjedise muslimane, ėshtė nė njė pozitė jo tė barabartė, si dhe pėr tė drejtat e saj duhet tė luftoj.

Ska dyshim se femra muslimane nė ditėt e sotme gjithnjė bėnė luftė me vetėn e saj sesi ta largojė nga mendja dhe dėshira vetinė e kultivuar qė nga koha e komunizmit tek ne, e qė mjerisht ende po kultivohet pėr tė pretenduar sesi tė bėhet njė femėr perėndimore. Mirėpo, para se tė flasim pėr tė sotmėn, t’i hedhim njė vėshtrim tė kaluarės pėr pozitėn qė i dha feja Islame e mirėfilltė dhe e denjė gruas.

ثshtė fakt se e kaluara ėshtė mėsim pėr tė tashmėn dhe synim pėr tė ardhmėn.

Pėr dallim nga gratė tjera nė tė gjithė popujt dhe te tė gjitha besimet e tyre, gruaja muslimane gėzoj njė status tė lartė dhe pozitė tė madhe qė i ofroi besimi Islam.

Nė Fenė Islame pėrvec tjerash gruaja kishte tė siguruara tė gjitha nevojat e jetės sė sajė. Ishte plotėsishtė e liruar nga shpenzimet, sepse pėr tė kujdesej burri i sajė dhe ajo gjithmonė gėzonte mbikėqyrjen e tij. Gjatė kohės sa ishte vajzė, kujdeseshin prindėrit dhe ishte e sigurtė nga tė gjitha anėt, si motėr kujdesej vėllau, ndėrsa si nėnė kujdesej i biri, kėshtu qė s’kishte nevojė qė pėr tė tė kujdesej ndonjė institucion, organizatė apo shoqatė qė t’ia siguroi tė drejtat e sajė, sepse tė drejtat ia dha dhuratė Zoti i Lartėsuar duke ia sqaruar nė Kur’anin fisnik.

Gruaja muslimane nė tė kaluarėn kishte njė jetė tė frytshme brenda kornizave tė Islamit, ajo ēdo hap qė e bėnte ishte e vetėdijshme, zhvillonte dhe jetonte njė jetė tė lumtur e komfore, barte njė veshje me njė elegancė tė rrallė islame, posedonte dukshėm edukatėn e tė shprehurit, gėzonte respektin kulminant tė ndėrsjellė ndaj burrit dhe anasjelltas, kishte tė drejtėn e saj nė ēdo lėmi, madje edhe nė ēėshtje tė trashėgimisė, konsultohej me burrin pėr gjėra tė ndryshme, nė mes burit dhe gruas nuk ekzistonte ndonjė fanatizėm por pėr ēdo gjė vendosnin bashkė.

Pra, nga kjo qė e thamė, shihet se gruaja muslimane ka civilizimin e saj, ka traditėn e saj, Andaj nuk ėshtė e nevojshme ta imitoj atė grua tė Pėrėndimit, sepse nė tė kundėrtėn nė radhė tė parė do tė shkatėrroi vetė, familjėn dhe do ta humbė vlerėn e moralit nė jetėn e saj.Ndėrsa nėse i hedhim njė vėshtrim sė tashmės sė saj dhe asaj ēfar i ofrojnė mediat dhe shtypi cdo ditė, shohim njė rrugė e cila do ta shkatrroi atė nė aspektin psikik po edhe fizik.

ثshtė bėrė rutinė kėrkimi i tė drejtave tė saj nė ēdo institucion. Parulla e tyre ėshtė civilizimi i saj, barazia gjinore dhe njėjtėsimi me gratė perėndimore.

Gruaja e sotme para vetės ka tė hapura shumė rrugė dhe shumė planifikime, madje planifikon edhe planifikim familjar!

Ajo e bėnė normale evitimin e shtatzėnisė sė “padėshiruar” e cila buron nga e ashtuquajtura bashkjetesė, pra shumė tė thjeshtė dhe tė pakonsideruar e bėn vrasjėn e fėmijėve nė mitra, kurse ne si popull kurrė mė shumė s’kemi patur nevojė pėr natalitet. Synon tė bėhėt njė politikane dhe eprore nė ushtri, gjėra tė cilat kurrė njėher s’ka mundėsi t’i realizojė ashtu siē kėrkon detyra, pėrshkak gjendjeve tė cilat ia sjellin ndryshimet fiziologjike nė periudhėn e ciklit menstrual, shtatzėnisė dhe lehonisė, andaj si mundet t’i besohen detyra kaq tė vėshtira ?!

Edhe pse i cekėm vetėm disa synime tė gruas sė sotme tek ne, e qė sipas tyre nėse realizohen kėto nene, kjo grua mund tė quhet grua e civilizuar me njė civilizim perėndimor. Ndėrsa nė perėndim deri mė tani nuk ka dalė diēka qė jep tė dhėna kritereve qė duhet t’i plotėsojė femra e civilizuar. Prandaj kėto janė disa pėrceptime tė gabuara tė cilat i shprehin tek ne, qoftė pėrmes mediave, apo shkrimeve tė ndryshme apo edhe ndonjė organizatė e themeluar pas luftės pėr tė drejta dhe barazi gjinore, me tė cilat po shprehin njė revoltė tė paparashikuar kundėr Islamit dhe femrave tė mbuluara, kinse i janė thyer traditės dhe jetės konservatore tė Lindjes.

Habia mė e madhe na befason pikėrishtė atėherė kur familje tė mirėfillta muslimane shqiptare, shtresa tė ngritura intelektualėsh qė shquhen si elitė e lapsit dhe studiues e analistė tė etapave historike nė lėmi tė ndryshme, u kundėrvihen me tė madhe vajzave tė mbuluara, qė sipas tyre “burgosen” nėn petkun islam. Ata e shohin mbulesėn islame si njė dhunim tė imazhit femėror nė shoqėri, madje edhe si njė pikė tė zezė nė “faqe tė bardhė“ tė civilizimit e qytetrimit evropian, e qė disa prej tyre mundohen tė

identifikohen si tė krishterė. Athua vallė ata qė i thonė kėto fjalė dhe qė e kundėrshtojnė mbulesėn Islame, sa e njohin besimin biblik !?

ثshtė shumė e vėrtetė se femra sipas mėsimeve tė Kur’anit dhe porosive Profetike, ėshtė e detyruar tė mbulohet dhe tė mos ekspozohet nė vende publike. Mirėpo edhe Librat e Shenjėt ,Dhjata e Vjetėr, Dhjata e re zbulimin e femrės e quajn turp dhe urdhėrojnė mbulimin e tyre nė kaptinat e tyre: Zanafilla-24/ 64-65,(Dhjata e Vjetėr), Isaja :-3/16-17,(Dhjata e Re).

Pra, pėrkundėr gjithė asaj paditurisė sė koncepteve tė disave, se kinse gruaja ėshtė krijesė djallėzore vetėm pėr tė kėqija, gruaja muslimane zė vend tė rėndėsishėm dhe tė veēantė nė Islam. ثshtė e respektuar lartė nė legjislacion hyjnor dhe nė fjalėt profetike.

Aqė shumė e lartėson Islami femrėn, sa qė e veēon ndėr kaptinat mė tė gjata nė Kur’an dhe e emron me emrin En-Nisaė (Kaptina pėr Gratė), ndėrsa nė kaptinat e mesme duke i pėrshkruar hollėsisht tė drejtat qė i takojnė femrės e emron me emrin Et-Talak(Divorci). Jo vetėm kaq, por pėr t’u sqaruar edhe mė tej pozita e saj e lartė, hasim edhe nė thėnjet (hadithet) e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ku bartin njė fisnikri pėr femrėn nė Islam, saqė i Dėrguari Muhammed, alejhisselam, edhe nė momentin e fundit tė jetės sė tij porositi pėr faljen e namazit dhe sjelljen mirė me gratė” .

Tematika qė ka tė bėjė me nderin e gruas nė Islam pėrmes Kur’anit dhe thėnieve Profetike nga Muhammedi, alejhisselam, ėshtė shumė e gjerė dhe nuk pėrshkruhet me pakė fjalė e as me njė shkrim. Kėshtu qė pėr tu sqaruar do cekim njė thėnie: “Disa njerėz mendojnė se gruaja dhe burri janė krijuar si dy krijesa konkurrente midis tyre, dhe harrojnė se nė fakt ato janė krijesa tė cilat plotėsojnė njėra tjetrėn”.

ثshtė realitet qė meshkujt pėr nga natyra janė mė tė fuqishėm sesa femrat, dhe kjo vlenė edhe pėr gjallesat tjera nė kozmos, mirėpo ėshtė me rėndėsi qė ta kuptojmė realitetin se, mashkulli dhe femra janė dy krijesa tė Zotit me gjini tė kundėrta, me ndryshime fiziologjike, por plotėsisht tė barabarta para detyrave dhe obligimeve tė Zotit.

S’duhet haruar se Kur’ani ua zbardhi jetėn dhe u ndriēoi rrugėn duke ju ardhur nė ndihmė tė gjitha atyre grave tė cilat vuanin nga padrejtėsia gjinore, madje edhe pėr jetė. Ju erdhi tė gjithave pa dallim race, ngjyre dhe feje dhe ua bėri tė qartė tė gjitha pėr barazi dhe drejtėsi, dhe u tregoi qė ēdonjėri do tė llogaritet pėr veprėn qė ka bėrė, qoftė e madhe apo e vogėl ajo vepėr.

Ja vlenė tė theksojmė se askund nė literaturė Islame, duke filluar nga Kur’ani, hadithi i Muhammedit, alejhiselam, por edhe nėse hulumtojmė edhe nėpėr tė gjitha librat apo shkrimet e autorėve islam, nuk mund tė gjejmė cenimin pėr tė drejtėn e edukimit dhe arsimimit pėr femrėn muslimane.

Duke u mbėshtetur dhe bazuar nė pėrputhshmėrinė e veprimit profetik tė Muhammedit, alejhisselam, tė gjithė dijetarėt musliman, pa dallim gjinije, si citat tė parė vėjnė fjalėn hyjnore “Lexo, mėso, studio” dhe pastaj radhisin “Penėn”.

Pėr tė qenė edhe mė e qartė, tė lexuarit, tė mėsuarit, tė studiuarit ėshtė kėrkesė Hyjnore pa dallim gjinie, dhe pėr kėtė arsye i lutemi Zotit me vetė fjalėn e Tij: “…Zoti im, ma shto diturinė”.(Taha:114).

Mandej ka thėnė i Dėrguari, alejhisselam: “Kėrkimi i diturisė ėshtė obligim pėr cdo besimtar dhe besimtare”. (Ibėn Maxhe).

Dihet qartė se i padituri dhe e paditura nuk mundet tė arrijė shkallėn e mirėfilltė tė besimit ndaj Zotit dhe nuk mundet tė jenė pedagog nė brezat pas tyre pa dije, Andaj kėto arrihen jo ndryshe pėrveē se me mėsim dhe studim.

Kėshtu qė tė drejtėn e shkollimit tė femrės e kanė nėpėrkėmbur njerėzit qė kanė qenė injorantė ndaj Kur’anit dhe hadithit tė Muhammedit (alejhisselam) duke i dhėnė pėrparėsi fanatizmit dhe traditės sė rrethit apo vendit dhe kėtė pastaj ia mveshėn islamit dhe muslimanėve.

Besimi Islam i jep tė drejtė femrės edhe pėr punė, nėse ajo don tė jetoj nga puna dhe djerėsa e saj, nuk ia ndalonte, mirėpo mėsimet dhe kėshillat islame vėnė disa kushte qė do t’i ndihmonin femrės tė jetė e suksesshme nė punėn dhe jetėn e sajė, nė mėnyrė qė tė ketė kohė tė mjaftueshme pėr tė qenė njė bashkėshorte dhe nėnė e suksesshme.

Andaj duke patur parasyshė qė besimi islam e vė nė pozitėn bazė familjen duke e konsideruar si institucion tė shenjtė, kurse shenjtėrinė e saj ia jep nėna apo gruaja e denjė dhe e pėrkushtuar nė kultivim tė moralit nė tė, nga morali qė posedon, nė raste tė tilla e lenė lirinė e saj qė tė dinė tė zgjedhė.

Nė shoqėrinė Islame nuk ekziston asnjė pengesė qė gruaja tė studion e mė pastaj tė ushtrojė profesione si meshkujt, me kusht qė ai profesion tė mos jetė nė kundėrshtim me natyrėn e saj.

Femra muslimane gėzon tė drejtėn absolute qė tė zgjedhė fatin e jetės sė saj. Martesa e detyruar siē ėshtė praktikuar nė tė kaluarėn dhe ndoshta praktikohet ende me ndonjė shoqėri e cila ende vuan nga petku i mbulimit tė injorancės, ėshtė njė shkelje e rėndė dhe flagrante e sė drejtės sė femrės pėr zgjidhje tė burrit tė saj tė jetės, dhe njė veprim i tillė ėshtė nė kundėrshtim me besimin Islam. Mund tė cekim se Islami si Fe, tė rinjėve tė cilėt duan tė lidhin kurorė, ua tregon rrugėn e cila ėshtė zyrtare dhe

legjitime pėr njė martesė tė shėndoshė dhe tė pastėrt.

Besimi Islam jo vetėm me kėto dhunti e nderon gruan, nder i bėnė edhe me mbulimin e trupit tė saj. Tė shumta janė ajetet (versetet) Kur’anore tė cilat urdhėrojnė barazinė, drejtėsinė dhe mbrojtjen ligjore tė femrės.

Modestia nė veshje dhe sjellje ėshtė rregull islam, tė cilit duhet t’i pėrmbahėn dy gjinitė. Nė kėtė sferė urdhėrimi pėr mbulimin e femrės pėrbėnė njė nga mėnyrat e ruajtjes dhe mbrojtjės sė nderit dhe pozitės sė saj.

Mbulimi i trupit ėshtė njėri prej faktorėve qė eleminon dukuritė negative nga vetja e saj, pra mbulesa nuk ėshtė kufizim i tė drejtave tė femrės, por mbrojtje nga poshtrimi dhe nėnēmimi qė mund t’i bėhet. Andaj mbulesa ėshtė mėnyra mė e sigurtė pėr ndėrprerjen e tė gjitha formave tė lakuriqėsisė.

ثshtė e pa kapshme nė mėndje qė femra tė mbuloj kokėn kurse t’I lėjė tė zbuluara kėmbėt, duart, barkun e qė zbulimi i tyre nxitė nė amoralitet me pėrplotė pasoja tė tjera qė i vijnė pas. Pra, mbulesa e kokės si nismė e mbulimit tė pjesėve tjera tė trupit ėshtė mbrojtje e femrės nė kėtė botėn mashtruese e lajkatare, njėherit ėshtė mbrojtje edhe e vetė mashkullit pėr tė mos rėnė pre nė gjėrat e ndaluara.

Libri ynė i shenjtė Kur’ani na e sqaron kėtė ēėshtje mė sė miri nga cfardo sqarim tjetėr pėr vlerėn e mbulesės, dhe kėtė e gjejmė nė kaptinėn Nur, ajetet: 30,31.

Pėr t’a pėrmbyllur kėtė shkrim edhe pse ka shumė prej atyre, sikur thamė mė lartė, qė nuk e kuptojnė rėndėsinė e mbulimit tė femrės, dhe se argumenti ynė se mbulesa ėshtė mbrojtje dhe nderė pėr femrėn pėr ta ėshtė pa bazė, sepse sipas tyre mjafton emancipimi pėr t’i evituar tė ligat qė mund ta godasin femrėn, mirėpo nė kėtė rastė kisha dashtė qė t’i krahasojmė dhe sqarojmė disa gjėra pėr ta qartėsuar tė vėrtetėn.

Ata thonė se edukimi civilizimi dhe vetėpėrmbajtja apo vetėkontrolli, tė gjitha pėrmbledhėn nė fjalėn emancipim si dhe janė mbrojtja mė e mirė. Kurse ne ju themi atyre se, kėto fjalė janė tė ėmbėla dhe tingullojnė shumė bukura por janė tė pamjaftueshme! Nėse civilizimi qenka i mjaftueshėm si mbrojtje, atėherė pse femrat nuk guxojnė tė lėvizin natėn vetėm nėpėr rrugė? Nėse edukimi qė ata e mendojnė zgjidhje, pse atėherė nė shumė vende tė botės ekzistojnė kolegje pėr gjini tė ndara? Nėse vetėkontrolli apo vetėpėrmbajtja qenka zgjidhje, atėherė pėrveē vendeve tė ndryshme nėpėr botė, edhe kėtu tek ne nėpėr vende tė ndryshme tė punės ka imoralitet e dhunime? Pse pra ky i ashtuquajturi emancipim nuk po arrinė t’i emancipoi tė degjeneruarit, tė cilėt i cenojnė tė drejtėn pėr tė qenė tė lira gratė dhe vajzat tona nėpėr rrugė e vende tė tjera?

Ndoshta do tė na pėrgjigjet ndonjė duke na thėnė se, ato janė vetė fajtore, sepse vetė po fillojnė tė parat me lakuriqėsinė e tyre.Si duket ky emancipim qenka plotėsisht dėshtak nė rastet e tilla. Pra, me fjalėn emancipim kuptojmė ngritje kulturore, zhvillim tė intelektit njerėzor, ngritje morale, edukative, por me kėtė asesi nuk bėn tė kuptojmė degjenerimin, qoftė nė dukje tė parė, sjellje dhe nė tė folur nga cilado gjini. Njė gjė duhet ta kemi shumė tė qartė; nėse tė rinjėt vazhdojnė me kėto trende “emancipuese”, atėherė femra do tė jetė ajo qė do ta paguaj ēmimin mė tė shtrenjtė. Nuk do tė jetė dorė qė pėrkundė djepin e botės, por do tė jetė bombė qė sjellė shkatėrrimin e botės.

Valbona Kelmendi,
4.8.2006

Respekt pėr vajzat tona

Nevoja e njė personi pėr tu ndjerė i rėndėsishėm ėshtė diēka krejtėsisht normale, diēka e futur nė natyrėn njerėzore. Mund tė jetė qė mu kjo gjė tė jetė ndjenja pas shumė shpikjeve, arritjeve dhe veprave mė tė mėdha tė njerėzimit.

Kjo ėshtė pse Allahu e pėrmend pėr ne qė Ibrahimi, alejhis-selam, ka thėnė: ”Mė bėn pėrkujtim tė mirė ndėr ata qė vijnė pas”. [el-Shu’ara: 84]

Pejgamberi Muhammed, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: ”Nėse njė bir i Ademit vdes, veprave tė mira tė tij i vie fundi pėrveēse nė tre raste; sadakaja qė vazhdon tė jap dobi, dija qė ende vazhdon t’i jap dobi njerėzve dhe fėmija i devotshėm i cili lutet pėr tė”.

Kjo ėshtė njė tregues qė njerėzit dėshirojnė tė ndihen tė rėndėsishėm dhe tė ndjejnė qė ata do tė vlerėsohen dhe qė puna e tyre do tė vazhdojė t’i jap dobi tė tjerėve edhe pasi ata vdesin. Kjo ėshtė pse Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, na ka udhėzuar ne qė tė japim sadaka vazhdimisht, tė shpėrndajmė dituri tė dobishme dhe tė kemi njė djalė apo vajzė e cila do lutet pėr ne.

Ata tė cilėt i nėnvlerėsojnė apo i privojnė tė tjerėt dhe tė cilėt fyejnė karakteret e tė tjerėve, nuk i japin dobi vetes asgjė por vetėm dhimbje dhe hidhėrim. Nuk ka ndryshim nėse ata janė zyrtarė, edukatorė, prindėr apo kushdo qoftė.

Shoqėria jonė ėshtė nė nevojė pėr programe qė tė mėsojmė kėtė tė vėrtetė. Shumė njerėz kanė trashėguar nga kulturat e tyre – dhe ky ėshtė fakt nė shumė shoqėri pėrmes botės qė pėrfshijnė edhe disa shoqėri muslimane tė cilat i shikojnė gratė sikur tė ishin krijesa nė njė nivel mė tė ulėt, njė qytetarė i klasit tė dytė- dhe nė disa raste duket qė ata e trajtojnė atė si fraza “Klasi i dhjetė” do tė ishte mė e saktė.

Deri mė sot, disa nga ne janė tė burgosur nga ky mentalitet sikur tė mos ta kishin dėgjuar udhėzimin e Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, apo qė nuk e kanė kuptuar shpalljen e dėrguar nga Allahu. Tė tillė njerėz janė ende duke jetuar nėn trashėgiminė e kohėve para-islamike tė injorancės, pėr kundėr faktit qė nė kohėn tonė, shumė flamuj janė ngritur, si ata tė tė drejtave tė njeriut, tė drejtat e grave, drejtėsia shoqėrore dhe barazia. ثshtė aq keq sa disa prej nesh shikojnė mbi kėto terma dhe koncepte me dyshime dhe mospėlqim.

Problemi kėtu pėr sa i pėrket ēėshtjes sė grave – dhe tė vajzave tė reja nė veēanti – ėshtė rezultat i disa ideve tė reja tė injorancės tė njėjta me ato tė ditėve tė injorancės sė vjetėr.

Sė pari, njerėzit kanė gjithfarė llojė paragjykimesh ndaj grave, si nocioni qė gratė e trashėgojnė tradhėtinė.

Sė dyti, kemi faktin qė nė disa kultura lindja e njė vajze shikohet mė keqardhje dhe ėshtė e konsideruar si njė fat i keq.

Sė treti gratė ende shikohen nė disa rrethe shoqėrore si tė qėna tė paafta tė kenė vetė opinionet e tyre personale ose pėr tė marrė vendimet e tyre. Ekziston njė thėnie: ”Kėshillohu me ato por mos ia vėr veshin”. Disa njerėz mundet madje tė kenė nocionin nė kokat e tyre qė kjo gėnjeshtėr e pėshtillosur tė jetė njė thėnie e Pejgamberit salallahu alejhis ua selam!

Pastaj ėshtė ideja qė vendi i njė gruaje ėshtė nė kuzhinė. Kėtu ne kemi njė tjetėr thėnie tė fėliqur: ”Edhe nė qoftėse gruaja do tė shkojė nė Mars, ajo pėrsėri do tė pėrfundojė nė kuzhinė”. Kėto nocione janė tė huaja nė islam. Ato nuk janė nga mėsimet e Pejgamberit tonė salallahu alejhis ua selam.

Allahu thotė: Zoti i tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr. Ju jeni njėri nga tjetri... ”[Ali-Imran : 195]

Allahu gjithashtu thotė: ” Nuk ka dyshim se pėr myslimanėt e muslimanet, besimtarėt e besimtaret, adhuruesit e adhurueset, tė sinqertit e tė sinqertat, durimtarėt e durimtaret, tė pėrvuajturit e tė pėrvuajturat, sadakadhėnėsit e sadakadhėnėset, agjėruesit e agjėrueset, ruajtėsit e nderit e ruajtėset e nderit, shumė pėrmendėsit e All-llahut e shumė pėrmendėset e All-llahut, All-llahu ka pėrgatitur falje (mėkatesh) dhe shpėrblim tė madh”. [el-Ahzab : 35]

Ne mund tė shohim nė verset kuranore sesi Allahu i pėrmend gratė pėrkrah burrave, nė mėnyrė tė barabartė me njėri tjetrin.

Shumė nga vajzat tona ndjehen tė mashtruara dhe tė pakėnaqura nga trajtimi i pabarabartė ndaj tyre nė krahasim me vėllezėrit e tyre. Kur vėllai i njė vajze sjellė nė shtėpi notat nga shkolla, gjithsekush bėhet i gėzuar ndėrsa ai pėrgėzohet dhe shpėrblehet me dhurata, madje edhe atėherė kur notat e tija nuk janė dhe aq tė mira. Kur motra e djalit vjen nė shtėpi me diplomėn e saj pasi tė ketė marrė notat mė tė larta akademike, asaj i thuhet: ”Qė ajo nuk ėshtė e rėndėsishme... ēfarė tė mirė tė sjellė ty? ” Gjėra si kėto janė tė zakonshme.

Tė tilla gjėra, e bėjnė klimėn tė jetė mė joshėse ndaj thirrjes pėrendimore e cila ėshtė parė nga shumė vajza tė reja si njė vrimė e shpėtimit nga shtypja e shoqėrive nė tė cilat ato jetojnė. Unė kam dėgjuar njė ligjėratė nė Egjypt nga njė aktiviste pėr lirimin e gruas. Ajo foli pėr tė tilla gjėra. Qėndrimi i saj ishte njė reagim kundėr zakoneve dhe rrethanave qė ekzistojnė nė shoqėrinė e saj tė cilat nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me islamin por tė cilat me tė vėrtetė janė trashėgimi i kohėve tė mėpėrshme tė injorancės.

Njė grua, si edhe njė burrė, ka nevojė tė ndihet e rėndėsishme, qė vuajtja e saj tė dėgjohet dhe aspiratat e saja tė pėrmbushen. Nėse kėto nevoja nuk do tė pėrmbueshen nga familja e saj dhe nė shkollė, ajo do tė fillojė tė kėrkojė mėnyra tė tjera pėr t’i pėrmbushur ato diku tjetėr. Media sot ėshtė duke i dhėnė tė gjitha llojet e mėsimeve tė kėsaj kohe.

Psikologjia na mėson neve qė megjithėse ju nuk jeni duke e bindur dikėnd ose t’ia ndryshoni mendjen e tij nėse ju do t’i dėgjoni ata, ju jeni duke i afruar ata tek ju dhe duke i bėrė ata mė simpatik ndaj jush. Njė nga cilėsitė mė tė ndershme tė njerėzve tė mėdhenj dhe me influencė ėshtė aftėsia e tyre pėr tė dėgjuar tė tjerėt dhe pėr t’i treguar atyre respektin qė meritojnė.

Njė delegacion nga politeistėt (mushrikt) e Mekės njėherė erdhi tek Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, pėr ta kundėrshtuar atė. Ata folėn gjatė derisa ata nuk kishin mė ēfarė tė thoshin. Vetėm atėhere Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, foli dhe pyeti: ”A keni mbaruar? ”Kur ata i thanė se kishin mbaruar ai filloi t’i recitojė atyre disa fjalė nga Kur’ani fisnik.

Personi i cili flet me ju mund tė ndjehet nė zemrėn e tij qė atij i ėshtė bėrė padrejtėsi. Ai mund tė ketė njė pikėpamje qė dėshiron ta shprehė ose ndoshta dėshiron tua komunikojė ju. Ju duhet t’i lini atij njė kohė pėr tu shprehur. Nėse ju nuk do ti lejoni atij qė tė shprehet vuajtja e tij do tė transformohet nė njė deluzion ose do tė sjellė brenda tij probleme psikologjike shkatėrruese.

Eksperienca na tregon qė problemet madhore me tė cilat ne pėrballemi si individ, familje dhe kombe filluan si probleme tė vogla qė nuk u drejtuan nė mėnyrė korrekte. Ata u zmadhuan derisa u bėnė kritike dhe shpėrthyen. Dhėnia e njė njohjej ėshtė njė vulė sigurie pėr tė dyja individin dhe shoqėrinė. Kur disa probleme ngrihen dhe fillojnė tė bėhen shqetėsuese shumė njerėz harrojnė qė ėshtė e mundshme pėr ta pėrmbajtur atė dhe nė vend qė ta shuajnė i hedhin edhe mė shumė benzinė zjarrit.

Dėgjimi i tė tjerėve nė mėnyrė efektive kėrkon pėrvojė nė njė numėr aftėsish tė cilat mund tė numėrohen si mė poshtė:

E para nga kėto aftėsi ėshtė pėrmbledhja e ideve qė u sollėn nė rrjedhėn e bisedės. Pas dėgjimit ēfarė pala tjetėr ka pėr tė thėnė dhe pastaj ju do tė flitni pėr opinionin tuaj, nga kjo ju do tė jeni i aftė tė pėrmbledhni ēėshtjen me saktėsi tė drejtoni pikėpamjen e personit dhe do tė diskutoni si implikimet e tij ashtu edhe argumentet e juaja. Kjo tregon qė ju i jepni rėndėsi personit dhe i jepni atij tė kuptojė se e kuptuat se ēfarė ai kishte pėr tė thėnė. Nė kėtė mėnyrė, ju i jepni tė kuptojė se nuk jeni duke i futur atij fjalė nė gojėn e tij ose qė keqkuptoni idetė e tij. Ai e di qė ti ja ke vėnė mendjen.

Shumė shpesh, ne nuk i japim tė tjerėve shansin (mundėsinė) pėr tė folur. Kur ata flasin, ose ne jemi tė pafatė pėr t’i kuptuar ose jemi tė paaftė pėr t’i bindur ata se me tė vėrtetė ne i kemi kuptuar.

Aftėsia e dytė qė ne duhet tė pėrvetsojmė ėshtė tė qėnurit i aftė pėr tė hyrė nė botėn e mendimit tė atyre tė cilėve ne po dėgjojmė dhe me tė cilėt ne flasim. Kur ne i dėgjojmė dy njerėz qė po diskutojnė, ne mund tė themi nėse marrėdhėniet e tyre janė tė tensionuara ose se ka miqėsi dhe mirėkuptim. Kjo vjen tek ne me anė tė gjuhės trupore, sesi ata e shikojnė njėri-tjetrin, sesi debatojnė dhe nga gjestet e duarve tė tyre.

Njė nėnė ėshtė e aftė pėr tė vendosur njė marrėdhėnie tė mirė me vajzėn e saj duke vendosur veten nė nivelin e vajzės sė saj dhe shprehjen e saj me zemėr dhe me gjuhėn e trupit tė saj kėshtu qė vajza ndihet e sigurtė dhe qė mund ta besojė. Nėna ėshtė e aftė pėr t’iu pėrgjigjur ndjenjave tė vajzės sė saj dhe tė vlerėsojė rrethanat e saja. Nė kėtė mėnyrė, ėshtė e mundur pėr vajzėn pėr tu bėrė konfidente dhe pėr tė kapėrcyer turpin e saj kėshtu qė ajo mund tė flasė hapur dhe thjeshtė dhe tė shprehė shqetėsimet e saja. Kjo megjithatė vetėm do tė arrihet nėse ajo shikon seriozisht nė atė se ēfarė ajo ka pėr tė thėnė.

Shumė njerėz nuk kėrkojnė njė zgjidhje tė problemeve tė tyre aq shumė sa kėrkojnė tė gjejnė njė zemėr simpatike qė tė ndjejė dhimbjen e tyre dhe ku ata mund tė gjejnė prehje.

Imagjinoni qė ju t’i flitni dikujt dhe qė personi vazhdon tė shikojė orėn e tij ose t’i pėrgjigjet celularit tė tij ose tė shfletojė gazetėn. Ose imagjinoni qė ai menjėherė sjell nė muhabet njė ēėshtje krejt tjetėr. A do tė kishte rėndėsi pėr ju qė pėr tė gjithė kėtė kohė ai t’ju kishte shikuar nė sy ndėrsa ju flisnit?

Nėse ne do tė pozicionoheshim nė vendin e vajzave tona, kjo do tė thotė qė ne duhet tė futemi nė shpirtin e vajzės, zemrėn e saj, ndjenjat e saja dhe sensualitetin e saj. Kjo do tė thotė qė ajo do tė kuptojė se kur jemi me tė dhe kur jemi kundėr saj.

Aftėsia e tretė dėgjuese qė ne kemi nevojė tė pėrvetsojmė ėshtė sjellje e diskutimit qė ne dėshirojmė tė shkojė. Njė vajzė nuk mund tė jetė e aftė hapur rreth ēdo gjėje qė e shqetėson atė ose ajo nuk mund tė dijė tė shprehet rreth disa gjėrave. Ajo mund tė bėhet e turbulluar ose tė thotė diēka gabim. Ne nuk duhet ta mbajmė atė pas gabimit tė saj ose ta gjykojmė ate nė llogari tė tij. Nė vend tė kėsaj ne duhet tė ndihmojmė atė pėr tė komunikuar me ne ēfarė ajo ėshtė duke u pėrpjekur tė thojė. Ne kemi nevojė pėr ta bėrė atė tė ndjehet nė njė atmosferė normale dhe tė qetė.

Njė nėnė mund ta gjejė nė avantazh tė flasė pėr pėrvojėn e saj kur ajo ka qenė e re dhe sesi ajo ka kaluar pėrmes shumė gjėrash.

Vajza mund tė ketė nevojė pėr tė folur rreth diēkaje qė e mundon por nuk ėshtė e aftė ta thotė ēdo gjė. Pėr kėtė arsye, njė nėnė mund ta marrė ēėshtjen shumė lehtė ose ta akuzojė vajzėn se nuk ėshtė e aftė tė flasė ose ta quajė atė budallaqe ose tė marrė.

Unė kam dėgjuar vajza tė thonė gjėra si kjo: ”Askush nuk mė kupton kurrė ēfarė unė dua tė them”.

Ajo mund tė nėnkuptojė qė nuk ka askėnd nė familjen e saj qė bie dakord me ēfarė ajo dėshiron. Nė kėtė, familja e saj mund thjeshtė tė jetė nė rregull. Megjithatė, ajo mund gjithashtu tė nėnkuptojė qė askush nuk ia vėrė veshin se ēfarė ajo ka pėr tė thėnė dhe ky ėshtė njė problem serioz.

Selman bin Fahd El-Avde

Marrė nga: islamtoday. net

Pėrktheu: Ammar Ardit Kraja

Dashuria dhe martesa

Martesa ėshtė nga sunnetet e ardhura nga pejgamberėt dhe tė dėrguarit. Allahu thotė: ”Ne dėrguam edhe para teje tė dėrguar dhe atyre u mundėsuam tė kenė gra e fėmijė”. [er-Rrad: 38]

Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: ”Unė vAllahi, jam ai qė i frikėsohet mė shumė Allahut dhe jam mė i devotshmi midis jush, megjithatė, unė agjėroj ashtu siē edhe bėj iftar, unė falem siē edhe flej dhe unė martohem me gra. Kushdo qė dėshiron diē tjetėr e jo Sunnetit im, ai nuk ėshtė i imi”. (sqarim i shkurtėr i kuptimit tė hadithit ėshtė se Pejgamberi tregon se: pra edhe bėj agjėrim me iftar nė mbrėmje e edhe nuk kam agjėrim tė vazhdueshėm por edhe ndonjė ditė nuk agjėroj, edhe fali namaz nate por edhe pushoj dhe flej gjatė natės dhe nuk bėj jetė celibate duke u larguar nga martesa dhe duke mos pasur marrėdhėnie intime sh.r.)

Tė martuarit ėshtė njė pėrgjigje thirrjes sė Allahut kur ai thotė: ”Dhe martoni tė pamartuarat (tė pamartuarit) edhe robėrit e robėreshat tuaja qė janė tė ndershėm e tė ndershme. Nėse janė tė varfėr, All-llahu i begaton nga mirėsitė e Tij, All-llahu ėshtė bujar i madh, i Gjithėdijshėm”. [el-Nur: 32]

Ajo poashtu ėshtė njė pėrgjigje e thirrjes sė Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, kur ai ka thėnė: ”O tė rinj, cilido nga ju qė ka mundėsi tė martohet le tė martohet sepse ajo (maretsa sh.r.) ndihmon pėr tė ulur shikimin dhe pėr tė ruajtur pjesėt private. Kushdo qė nuk ka mundėsi pėr kėtė (mundėsi pėr martesė) le tė agjėrojė sepse agjėrimi ėshtė qė ndal (qė redukton dhe zvoglon nė intenzitet epshin)”.

Kjo ėshtė kėshtu ngase edhe Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: ”Kushdo qė ju thotė qė tė mos martoheni ėshtė duke ju thirrur tek diēka qė nuk ėshtė islam”.

Njėhere Omeri pa njė njeri i cili nuk u martua kurrė, pėrkundėr faktit qė ishte nė moshė madhore. Omeri i tha atij: ”Askush nuk e le martesėn, pėrveē njė impotenti apo njė gjynahqari tė hapėt”.

Martesa nga aspekti islam ėshtė mėnyra e lejuar pėr ti pėrmbushur dėshirat tona natyrale dhe fizike. Njė person i cili nuk mund tė pėrmbushė nevojat e tij nė njė mėnyrė tė lejuar ka prirje pėr tė rėnė nė ate qė ėshtė e ndaluar.

Allahu thotė: ”...dhe ata tė cilėt e ruajnė nderin e vet (sa i pėrket jetės intime), me pėrjashtim ndaj grave tė veta (me kurorė) dhe ndaj atyre (robreshave) qė i kanė nė pronėsinė e vet, pėr tė cilat nuk janė tė qortuar... ”[el-Muminun : 5-6]

Allahu thotė: ”Dhe nga faktet (e madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė”. [el-Rum : 21]

Njė mendimtar kaherė ka thėnė: ”Unė jam i pėrgatitur tė harroj tė gjitha gratė e botės dhe tė gjithė begatitė e kėsaj bote pėr hir tė njė gruaje e cila kur do tė vonohesha do tė merakosej dhe do tė shqetėsohej pėr mua”!

Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ngriti jetėn martesore dhe intimitetin midis njė burri dhe njė gruaje nė nivel tė adhurimit, duke thėnė: ”Kur ndonjėri nga ju bėn marrėdhėnie intime me gruan e tij atėhere ajo vepėr ėshtė sadaka (adhurim). Askush nga ju nuk shpenzon e qė Allahu tė mos e shpėrblejė atė pėr atė gjė, madje edhe pėr njė kafshatė buke qė ju e vendosni nė gojėn e gruas tuaj”.

Njė martesė e lumtur ėshtė e ndėrtuar mbi themele tė shėndosha. Pastaj ajo mund ta ketė potencialin pėr tė fuqizuar kombet, rigjenerimin e rinisė dhe duke e shpier atė nė njė tė ardhme me gjenerata tė shėndosha. Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: ”Martoni gra tė dashme dhe qė lindin, une jam nė gara pėr numėr tė shumtė, me ju, para ummeteve”. (hadith hasen sahih, Albani, N, Sahihut-tergib, nr.1921)

Njė martesė e lumtur ėshtė njė mundėsi qė tė bashkohen familje tė ndryshme dhe qė njerėz nga qytete tė ndryshme e vende tė ndryshme ta njohin njėri-tjetrin.

Nė njė studim tė kryer nga njė psikolog pėr tė nxjerrė pėrfundime pėr ate se nėse burrat dhe gratė ishin njėkohėsisht tė lumtur, u gjet qė; gratė ishin tė prirura tė jenė mė tė lumtura se burrat por edhe mė tė prirura sesa burrat pėr tė qėnė mė tė dėshpėruarat. Nėse njė grua gėzon gjėrat themelore tė njė jetė tė lumtur – njė shtėpi tė mirė, njė burrė tė drejtė, fėmijėt dhe shėndetin atėherė ajo ėshtė mė e prirur tė jetė e lumtur dhe e kėnaqur. E nėse i mohohen kėto tė drejta, ajo me lehtėsi mund tė bie nė depresion dhe dėshpėrim deri nė njė gradė qė burrat nuk janė kurrė tė prirur ta pėrjetojnė.

Sigurisht, suksesi dhe dėshtimi nė martesė ėshtė njė ēėshtje shumė subjektive. اfarė njė person e sheh si njė martesė tė sukseshme dikush tjetėr mund ta quaj dėshtim total. Megjithatė, ka disa faktorė tė cilėt janė nė pėrgjithėsi tė pėrbashkėt e qė mund tė pėrdoren si bazė pėr diskutime nė kėtė gjė. Pėr shembull, njė martesė ku gruaja nuk ka respekt pėr burrin e saj dhe nuk ka asnjė shqetėsim pėr reputacionin e tij vėshtirė qė mund tė quhet njė martesė e sukseshme. Mu si kjo askush nuk do guxojė ta pėrshkruajė si njė martesė tė sukseshme, ate ku burri neglizhon familjen e tij dhe e lė gruan e tij dhe fėmijėt pėr interesat e tij personale.

Suksesi dhe dėshtimi janė kushte tė ndryshme. Njė martesė mund tė fillojė e sukseshme dhe pastaj tė dėshtojė. Si rrjedhojė, njė martesė mund tė fillojė si njė dėshtim por me disa pėrpjekje nga tė dy bashkėshortėt mund tė bėhet e drejtė. اfarė kėrkohet pėr njė martesė ėshtė mėnyra e njerėzve pėr tė gjetur siguri dhe lumturi. Martesa nga mė tė sukseshmet ėshtė martesa qė ofron lumturi tė kėsaj bote ndėrsa ndihmon pėr tė lehtėsuar lumturinė tonė nė Ahiret.

Gjenden tre faktorė qė janė absolutisht tė domosdoshėm pėr sukses: komunikimi, dashuria dhe sakrifica. Nga kjo pikėnisje, hapat e mėposhtėm mund tė merren pėr tė kuptuar lumturinė martesore:

1. Njohja e pengesave qė njerėzit duhet tė pėrballojnė nė jetėn e tyre martesore, faktorėt qė ēojnė nė dėshtim dhe si t’i tejkalojnė ata.

2. Kultivimi i mbėshtetjes tek Allahu dhe vetėdija se Ai ėshtė afėr nesh me pėrgjigje. Tė paturit njė vetėdije tė tillė atėherė kjo ėshtė njė nga shkaqet e shpėtimit.

3. Pėrforcimi i vullnetit.

Dr. AbduRahman el-Mejdani, nė librin e tij “Morali islam dhe themelet e tij” ofron udhėzimet e mėposhtme me tė cilat ne mund tė forcojmė vullnetin tonė:

• Sa i gatshėm jam unė qė tė bėj vepra tė mira dhe tė virtytshme?

• Sa optimist jam unė?

• Sa i durueshėm dhe i qėndrueshėm jam unė kur pėrballem me problemet?

• Sa shumė mund ta kontrollojė unė zemėrimin?

Nėse ne dėshirojmė tė forcojmė vullnetin tonė, ne duhet tė bėjmė kėtė qė vijon:

1. Ne duhet ta forcojmė besimin tonė tek Allahu...

2. Ne mund tė pėrpiqemi tė pastrojmė shpirtėrat tanė.

3. Ne duhet tė angazhohemi nė adhurim aq sa tė mundemi.

Psikologėt kanė konfirmuar qė pėrdorimi i njė metode sistematike tė autosugjestionit ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė forcuar vullnetin tonė.

Njė program islam pėr restaurimin e lumturisė martesore duhet tė pėrmbajė tė mėposhtmet:

o Transformimi i dhimbjes nė lumturi dhe nė mundėsi pėr tė qenė i kėnaqur me caktimin e Allahut.

o Lutja dhe kėmbėngulja nė te. Sa shumė pengesa pėr tek lumturia martesore janė tejkaluar me dua?

o Shikimi i ēėshtjeve nė njė dritė tė qartė. Eksperienca na ka treguar qė sa mė tepėr dhe mė thjeshtėsisht dhe drejtė qė ne tė shikojmė, aq mė mė lehtėsisht do tė zgjidhen problemet tona. Ne nuk duhet ta teprojmė nė ekzagjerimin e situatės dhe ankesave tona...

o Vendosja e njė kohe tė caktuar dhe vendi pėr biseda tė hapura kur ēdo palė ėshtė e pėrgatitur mentalisht pėr tė dėgjuar ēfarė ka pėr tė thėnė pala tjetėr nė njė mėnyrė tė qetė dhe atmosferė mirėkuptimi. Shumė probleme janė kapėrcyer nė kėtė mėnyrė.

Me tė vėrtetė tė gjitha problemet kur diskutohen nė mėnyrė tė hapėt sjellin qetėsim.

Shejh Selman bin Fahd el-Avde

Pėrktheu: Ammar Ardit Kraja

Zbulimi i bukurisė sė gruas para tė huajve

Teberuxhi ose zbulimi i bukurisė dhe feminilitetit, i cili duhet mbuluar nga tė gjithė meshkujt jo-mahrem (qė janė tė lejueshėm pėr tu martuar me tė) dhe kėrkimi nga ana e gruas pėr tė qenė njė burim joshjeje dhe fitneje ėshtė shenjė hipokrizie.

ثshtė tragjike duke parė shumė gra duke shfaqur veten e tyre nė publik sikur janė pjesė mishi duke shitur veten e tyre tek shikuesit qė nuk duan gjė tjetėr vetėm se t’i zbulojnė ato.

Norma sot ėshtė qė fiziku i femrės ėshtė bėrė mė i ulti komoditet qė ėshtė shfaqur nė treg. Nė fakt fiziku i femrės ėshtė parė si njė vegėl pėr tė shitur produkte dhe shėrbime tė tjera.

Gruaja e cila nuk e ruan modestinė e saj dhe nuk e vė mbulesėn e saj mbi bukurinė e saj ėshtė njė grua e cila ėshtė duke kėrkuar pakėnaqėsinė e Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, salallahu alejhi ve sel-lem, ndėrsa ėshtė duke treguar dashuri dhe bindje ndaj shejtanit dhe ushtrisė sė tij. Kjo vepėr e saj ėshtė vepėr e grave jo-besimtare dhe rrobat kėsisoj tė saja janė rrobat tė devijuesve madje edhe nėse ajo vet mund tė thotė se ka iman dhe modesti.

Allahu, subhanehu ve teala, thotė: “O bijtė e Ademit, Ne krijuam pėr ju petk qė ju mbulon vendet e turpit dhe petk zbukurues. Po petku i devotshmėrisė, ai ėshtė mė i miri. Kėto janė argumentet e All-llahut, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė”. [Surah el-Araf:26]

I Dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, i ka paralajmėruar gratė duke thėnė: ”el-Muteberrixhat (gratė qė shfaqin bukuritė e tyre para personave tė huaj pėr te) janė hipokrite”.

Shejh Muhammed Musa Nasr

Marrė nga: El-Munafikun f. 79-80

Muhammed Musa Nasr,
13.2.2004

Xhelozia

Prej vlerave tjera tė fesė sonė ėshtė edhe fakti se kjo fe i jep rėndėsi tė veēantė moralit. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Me tė vėrtetė jam dėrguar qė t’i pėrsos virtytet e mira." (Transmeton Imam Ahmedi)

Kur All-llahu e zgjodhi Muhammedin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pejgamber, ky i pranoi sjelljet e mira qė i kishin arabėt nė injorancė, i mėnjanoi sjelljet e kėqija dhe i pėrmirėsoi ato sjellje qė duheshin tė pėrmirėsohen.

Prej virtyteve qė i kanė pasur arabėt nė injorancė, ka qenė xhelozia ndaj nderit tė vet. Disa prej tyre kanė qenė aq ekstrem nė kėtė ēeshtje, saqė i kanė mbytur vajzat e tyre kur kanė qenė tė vogla, nga frika se kur tė rriten do tė bėjnė amoralitet. Sheriati e ka ndaluar mbytjen e vajzave. Kurse vetinė e xhelozisė e ka pėrmirėsuar dhe e ka bėrė degė prej degėve tė imanit. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė: "Askush nuk ėshtė mė xheloz se All-llahu." (Tr. Buhari)

All-llahu xhelozon, por edhe besimtari xhelozon. Xhelozia e All-llahut vjen nė shprehje kur njė besimtar i bėn ato vepra qė ia ka ndaluar All-llahu." (Tr. Buhari dhe Muslim)

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, gjatė hutbes qė e ka mbajtur gjatė errėsimit sė diellit, ka thėnė: "O ummet i Muhammedit! Askush nuk ėshtė mė xheloz se All-llahu." (Tr. Buhari dhe Muslimi)

"Ka xhelozi qė e do All-llahu…" (Tr. Ahmed, Ebu Davud dhe Nesai.)

Njėherė Sa’d ibėn Ubadeh [radijall-llahu anhu] i thotė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: “Po ta shoh ndonjė njeri tė huaj me gruan time, e pres me shpatėn time.” Atėherė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: "A habiteni nga xhelozia e Sa’dit? Unė jam mė xheloz se Sa’di, kurse All-llahu ėshtė mė xheloz se unė." (Buhari dhe Muslim)

Sahabėt e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, janė kapur pėr kėtė virtyt pejgamberik dhe ia kanė dhėnė tė njėjtėn pozitė qė ua kanė dhėnė degėve tjera tė imanit, andaj nuk ėshtė e ēuditshme qė ndonjėri prej tyre tė vrasė ose tė vritet nga shkaku i xhelozisė.

Tregon Ibėn Hishami se njė grua arabe solli me vete disa mallėra pėr t’i shitur nė tregun e fisit Beni Kajnuka (njė fis prej fiseve ēifute) dhe u ul pranė njė argjendari. Ata (ēifutėt) kėrkuan qė ta zbulonte fytyrėn, kurse ajo e refuzoi kėtė gjė. Argjendari duke mos e hetuar ajo, i kapi rrobat e saja pėr njė fund dhe i lidhi. Kur u ngrit, asaj iu zbulua trupi, me ēka ata u qeshėn, kurse ajo bėrtiti. Atėherė u ngrit njė musliman dhe e mbyti argjendarin, i cili ishte ēifut, kurse nga ana tjetėr u mblodhėn ēifutėt dhe e vranė kėtė musliman. U nis Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, drejt tyre dhe i rrethoi derisa iu dorėzuan, e atėherė Pejgamberi i dėboi nė Sham.

Nė kėtė gjendje kanė vazhduar tė parėt e ummetit tonė dhe nuk e kanė lėnė pas dore kėtė sjellje as nė momentet e dobėsisė, tė cilat i ka pėrjetuar ky ummet. Kur i kanė okupuar kryqtarėt disa vende tė Shamit, okupim i cili ka zgjatur pėrafėrsisht dy shekuj, kohė nė tė cilėn disa muslimanė filluan tė mendojnė se asnjėherė nuk do tė lirohen nga ky okupim, derisa tė vijė Isai, alejhis-selam, muslimanėt i kanė shikuar tė krishterėt me nėnēmim dhe nėnvlerėsim, saqė i kanė konsideruar dejutha-njerėz tė cilėt duke ecur me gratė e tyre, takoheshin me burra tė huaj, e burri largohej duke i lėnė tė flasin nė vetmi, aq sa donte gruaja.

Disa njerėz nuk i japin rėndėsi kėsaj teme aq sa duhet.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė: "Asnjėherė tė mos vetmohet njė grua me njė burrė, se atėherė i treti ėshtė shejtani." (Tr. Ahmed dhe Tirmidhi.)

Disa i lejojnė gruas sė vet edhe atyre qė i kanė nė pėrgjegjėsi, qė kur tė dalin nga shtėpia, tė vishen me rroba tė holla, tė tejdukshme dhe tė ngushta.

Disa tė tjerė dalin sė bashku me gratė dhe vajzat e tyre nėpėr tubime ku i eksponohen pėrzierjes sė burrave dhe grave, ose edhe shikimeve tė pakontrolluara.

Prej mosposedimit tė xhelozisė, ėshtė edhe lejimi i gruas tė udhėtojė pa mahrem (njeri tė afėrm), kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Asnjėherė tė mos vetmohet njė grua me njė burrė tė huaj pa pasur mahrem (njeri tė afėrm) dhe asnjėherė mos tė udhėtojė ndonjė grua pa mahrem." U ngrit njė njeri dhe tha: "O i Dėrguari i All-llahut, gruaja ime ka udhėtuar pėr nė haxhxh, kurse unė jam regjistruar tė marr pjesė nė kėtė e kėtė betejė." Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i tha: "Shko dhe bėje haxhxhin me gruan tėnde." (Buhari dhe Muslim)

Pra, ky njeri, edhe do tė bėnte xhihad nė rrugė tė All-llahut, Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e urdhėroi tė largohet nga beteja pėr ta shoqėruar gruan e tij, e cila kishte dalė nė njė udhėtim tė ndershėm, udhėtim tė haxhxhit, me shokėt mė tė devotshėm dhe mė tė ndershėm. Pra, edhe pas gjithė kėsaj, Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i ka thėnė: "Shko dhe bėj haxhxh me gruan tėnde "

Pėrktheu: Bekir Halimi

Mirėsia ndaj prindėrve (1)

"Ai i cili dėshiron qė furnizimi i tij tė shtohet dhe jeta t'i zgjatet le tė mbajė marrėdhėnie tė mira me tė afėrmit” [Sahih el-Buhari]

Ai i cili ėshtė i dhėmbshur dhe dashamirės drejt tė afėrmve tė tij fiton tė paktėn dy gjėra nė kėtė botė pėrkrah shpėrblimit nė tjetrėn. Kėto dy avantazhe janė shtimi i furnizimit tė tij dhe jetėgjatėsisė sė tij. Shtimi nė furnizim do tė thotė qė Allahu do ta shtojė cilėsinė e tė mirave tė kėsaj bote ose mėnyrat e tij tė furnizimit tė tij do tė jenė bekimi nga Ai. E njėjtė ėshtė rasti me jetėgjatėsinė. Jeta e njė personi tė tillė ose ėshtė e shtuar (me numrin e viteve) ose jeta e tij ėshtė e hijeshuar nga bekimet e Allahut. Tė dyja interpretimet janė tė sakta. (shih Rijad us Salihin)

Prindėrit janė njė bekim nga Allahu, subhanehu ve teala, por prezenca e tyre ėshtė marrė nėpėrkėmbė edhe tė drejtat e tyre janė tė neglizhuara veēanėrisht kur ata bėhen tė plakur dhe bėhen tė varur prej fėmijėve tė tyre. Tė folurit me ashpėrsi dhe pa respekt prindėrve dhe shfaqja e pakėnaqėsisė kur ata kėrkojnė diēka ėshtė bėrė e modės. Kurse islami mėson ti bindemi dhe tė jemi tė kėndshėm me prindėrit, duke i pėrmbushur tė drejtat e tyre duke mbrojtur nderin e tyre dhe na ka paralajmėruar kundėr neglizhimit tė tė drejtave tė prindėrve. Allahu, subhanehu ve teala, thotė: "... keni frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun), se All-llahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju.... ". [en-Nisa: 4: 1]

Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, ka transmetuar se i Dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Allahu i ka krijuar tė gjitha krijesat dhe kur ai ka mbaruar krijimin e tij, Er-Raham (mitra) ka thėnė: "(O Allah) nė kėtė vend unė kėrkoj mbrojtje me Ty nga tė gjithė ata tė cilėt mė veēojnė mua (i shkėpusin lidhjet). Allahu ka thėnė: "Po. A je e kėnaqur qė unė do tė dėnoj atė qė i shkėput lidhjet me ty. Ajo ka thėnė: "Unė jam e kėnaqur". Allahu ka thėnė: "Kjo tė ėshtė garantuar ty". Pastaj i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Recito versin nėse ju dėshironi: "E ju pastaj nėse ju jepet autoritet do bėni ē'rregullim nė tokė dhe t'i shkėputni lidhjet farėfisnore? Tė tillėt janė ata qė Allahu i ka mallkuar...... ". [Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslim]

Imam Ahmedi ka regjistruar nga Abdullah Ibėn Amėr, radijallahu anhu, qė i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Mitra do tė vendoset nė ditėn e ringjalljes nė formėn tė lakuar si njė cikrik tjerrėses duke folur me njė gjuhė tė rrjedhshme duke thirrur pėr t'i kėputur lidhjet me atė qė i ka kėputur lidhjet dhe duke u lidhur (lidhjet farefisnore) me ata qė i kanė mbajtur tė lidhura (lidhjet farefisnore)". [Musnad Ahmad: 2: 189]

Kėto hadithe tregojne rėndėsinė e trajtimit tė mirė tė tė afėrmve sepse kjo ėshtė njė mėnyrė e veēantė pėr tė arritur mėshirėn e Alllahut. Njė sjellje e kundėrt me tė - neglizhimi i tė drejtave tė tė afėrmve ėshtė njė shkak pėr pakėnaqėsinė dhe dėnimin e Allahut. Kėshtu mbajtja e lidhjeve familjare ėshtė e obligueshme dhe pėr mė tepėr kur ėshtė njė lidhje e mitrės. I Dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, na ka paralajmėruar kundėr sjelljes sė keqe kundrejt prindėrve kur ai ka thėnė: "Tre vepra do tė bėjnė veprat e njė personi tė pavlefshme; shoqėrimi i tė tjetėrve me Allahun, Ukuk (pandwgjueshmwria dhe sjellje e vrazhdtw) kundrejt prindėrve dhe dezertimi nga lufta". [Et-Tabarani]

El-Hasan el-Basri ka thėnė: "Vrulli (i bindjes) drejt prindėrve pėrfshin bindjen ndaj urdhėrave tė tyre pėrveē kur ata urdhėrojnė diēka qė shpie nė mosbindje ndaj Allahut. Nė tė kundėrt Ukuk pėrfshin neglizhimin e prindėrve dhe mbajtjen e kėndshmėrisė me ta". [Ad-Durr el-Manthut, vol. 5, faqe 259]

Ibėn Abbas, radijallahu anhu, ka thėnė: "Allahu hap dy dyer (tė Parajsės) pėr ēdo musliman i cili ėshtė i dhėnė pas dy prindėrve tė tij musliman duke pritur shpėrblimin e Allahut tė Vetėm dhe njė derė nėse ai (ose ajo) ka njė prind tė gjallė (dhe qė kujdeset pėr tė). Mė tepėr nėse dikush e zemėron njė nga prindėrit e tij atėhere Allahu nuk do tė jetė i kėnaqur me tė derisa prindėrit e tij ta falin". Ai ėshtė pyetur: "Edhe nėse ata janė tė padrejtė ndaj fėmijės sė tyre?" Ai ka thėnė: "Edhe nėse ata janė tė padrejtė". [El-Bejhaki]

Ai i cili pėrmbush detyrat e tij ndaj prindėrve tė tij ka zgjedhur njė rrugė pėr nė Parajsė dhe ai i cili ka neglizhuar detyrat e tij drejt prindėrve tė tij ėshtė me tė vėrtetė i privuar nga njė mundėsi e madhe pėr tė hyrė nė Parajsė sepse bindja dhe nderimi i prindėrve ėshtė njė mėnyrė pėr tė hyrė nė Parajsė. Ebu Hurejrah ka transmetuar qė Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Qoftė ai i poshtėruar! Qoftė ai i poshtėruar! Qoftė ai i poshtėruar". I ėshtė thėnė: "Kush o i dėrguar i Allahut?" Ai ka thėnė: "…Personi prindėrit e tė cilit, njėri apo tė dy ata arrijnė moshėn e thyer gjatė jetėgjatėsisė sė tij e ai nuk hyn nė Parajsė (nėse nuk i shėrben atyre)". [Sahih Muslimi 4627]

Shėrbimi ndaj prindėrve ėshtė esencial nė ēdo nivel tė jetės sė tyre nėse ata janė tė rinj ose tė moshuar. Por ky hadith pėrmend moshėn e vjetėr pėr arsyen qė nė atė periudhė tė jetės ata janė nė nevojė dhe u duhet shėrbim mė i madh. ثshtė njė krim i madh tw lihen nė mėshirėn rrethanave kur ata janė tė vjetėr, tė dobėt dhe tė varur nga tė tjerėt pėr nevojat e tyre. Neglizhimi ndaj tyre nė kėtė fazė ėshtė njė mėkat i madh. Ebu Bekrah Nufai Ibėn el-Harith ka transmetuar se i dėrguari i Allahut ka thėnė: "A t'ju informojė pėr njė nga gjynahet mė tė mėdha?". I dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, e pėrsėriti kėtė pyetje tre herė. Ne i thamė: "Po o i dėrguar i Allahut. Ai salallahu alejhia ua selam ka thėnė: "Pėr t'i shoqėruar partner me Allahun nė adhurim dhe mos kujdesi ndaj prindėrve... “ [muttefekun alejhi]

Njė person duhet tė gjejė kohė tė mjaftueshme pėr tu kujdesur pėr prindėrit e tij, t'i shėrbejė atyre nė nevojat e tyre duke i folur atyre, ti mbėshtetw ata financiarisht dhe emocionalisht dhe t'i urdhėrojė fėmijėt e tij qė t'i duan ata dhe tė qėndrojnė pranė tyre. Koha e kaluar me prindėrit ėshtė kėnaqėsi, dėgjimi i historive tė tyre, konsultimi me ta pėr punėt e familjes, tė kėrkuarit kėshilla prej tyre, dashuria ndaj tyre dhe shfaqja e kėnaqėsisė dhe kujdesit duhet tė jenė planprogram i tij. Si mund qw kjo tė quhet barrė ose e vėshtirė kur ata janė personat mė tė dashur tė zemrės, streha qė ai gjen rehati kur ai ėshtė i trishtuar dhe i dėshpėruar.

Islami jo vetėm qw urdhėron pėr bindje ndaj prindėrve besimtarė por gjithashtu ngulmon nė lidhje tė kėndshme edhe me prindėrit pabesimtarė. I transmetuar nga Asma bint Ebu Bekėr : "Nėna ime erdhi tė mė vizitojė nė kohėn e tė dėrguari tė Allahut salallahu alehijs ua selamdhe ajo ishte njė mushrike (jobesimtare). Unė u konsultova me tė dėrguarin e Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, duke thėnė: "Nėna ime erdhi tė mė vizitojė mua pėr disa arsye a duhet t'i mbajė lidhjet e mira me nėnėn time?". Ai ka thėnė: "Po mbaji lidhjet e mira me nėnėn tėnde". [Sahih el-Buhari 2477]

Kjo sepse asnjė fėmijė nuk mund t'i paguajė vėshtirėsitė qė i kanė patur prindėrit e tij pėr ta rritur atė. Ibėn Umari, radijallahu anhu, ka parė njė burrė duke e mbajtur nėnėn e tij nė shpindw pėr tė bėrė Tavaf rreth Kabes dhe ai e pyeti Ibėn Umarin, radijallahu anhu: "A e kam pėrmbushur detyrėn time drejt saj?" Ibėn Umari i ėshtė pėrgjigjur: "As pėr njė marrje! Megjithatė ti ke vepruar mirė dhe Allahu do tė ta shpėrblejė (me shumė tė mirė) pėr minimumin qė mund tė bėsh". [El-Kabair, faqe 42]

Gjithashtu Zurah Ibėn ibrahim ka thėnė qė njė burrė erdhi tek Omeri, radijallahu anhu, dhe i tha atij: "Unė kam njė nėnė tė plakur e cila ėshtė e paaftė edhe pėr t'i kryer nevojat (personale) kėshtu qė unė e mbaj atė mbi shpindėn time. Unė gjithashtu i ndihmojė edhe nw abdes, duke e kthyer fytyrėn time larg nga ajo (nga respekti). A e kam pėrmbushur detyrėn time ndaj saj". Omeri, radijallahu anhu, ka thėnė: "Jo". Njeri ka thėnė: Edhe pse e kam mbajtur mbi shpindw dhe jam lodhur nė shėrbim tė saj". Umari, radijallahu anhu, ka thėnė: "Ajo ka bėrė tė njėjtėn gjė (kur ti ke qenė i vogėl) duke shpresuar qė t'i do tė jetosh, e ti pret derisa ajo tė largohet nga kjo botė (tė vdesė)". [Birr-ul-Ulidein nga Ibėn Xheuzi]

Respektimi dhe bindja ndaj prindėrve ėshtė njė mėnyrė mirėpritjeje pėr ata. Ibėn Abbasi, radijallahu anhu, ka thėnė: "Janė tre verse qė janė tė shtrėnguara mbi tre gjėra dhe ata janė tė pa ndashme". Ai pėrmendi midis tyre versin": ..... mė falendero Mua dhe prindėrit e tu". [el-Llukman 31: 14] Dhe ai e ka komentuar: “Kushdo qė ka falenderuar Allahun por nuk ka qenė i kėnaqur me prindėrit e tij atėhere (falenderimi ndaj Allahut) nuk do tė pranohet nga Allahu. Kjo sepse pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Zoti ėshtė i kėnaqur kur kėnaqen prindėrit dhe Zoti ėshtė i zemėruar me atė i cili zemėron prindėrit e tij". [Sahih el-Xhami (3500) dhe Silsilah es-Sahiha]

Rėndėsia e nderimit dhe e shėrbimit tė prindėrve ėshtė gjithashtu e ditur nga verset e sures Llukman ku Allahu pėrmend kėshillėn e Llukmanit drejtuar djalit tė tij. Ai e kėshillon djalin e tij me kėndshmėri dhe sjellje tė mirė ndaj prindėrve pėrkrah Tevhidit (adhurimit tė Allahut tė Vetėm).

Siē Allahu, subhanehu ve teala, e pėrmend nė Kur'an : "(pėrkujtoni) Kur ne morėm zotimin e bijve tė israilit; mos adhuroni tjetėrkė, pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmėve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve..... ". [el-Bekare 2: 83]

Ibėn Kethir rahimahullah ka komentuar mbi kuptimin e kėtij ajeti: "Allahu i ka urdhėruar Beni Israilėt qė ta adhurojnė Atė tė Vetėm dhe tė mos bashkėngjeshin partner askėnd ose asgjė nė adhurmin e tij. Kėtė Ai ia ka urdhėruar tė gjithė krijimit tė tij, dhe kjo ėshtė pse Ai i ka krijuar ata. Me tė vėrtetė e drejta mė e lartė dhe e madhe janė tė drejtat e Allahut qė askush pėrveē tij tė mos adhurohet. Pas saj vijnė tė drejtat e krijimit veēanėrisht dhe mė tė rėndėsishmet tė drejtat e prindėrve. Pėr shembull Allahu ka thėnė: "... mė falendero Mua dhe prindėrit e tu.. “ [el-Israh17: 23]

Allahu ka vendosur shpėrblim dhe bekime pėr prindėrit nė pėrpjekjet e tyre pėr tu pėrpjekur shumė pėr tė mbėshtetur dhe ndihmuar fėmijėt e tyre. E njėjtė me kėtė Allahu ka vendosur shpėrblimin dhe bekimet pėr fėmijėt qė i shėrbejnė, i ndihmojnė dhe i sjellin rehati prindėrve tė tyre. Kab Ibėn Uxhrah ka transmetuar: "Njė burrė ka kaluar pranė pejgamberit, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe sahabet ishin tė mahnitur nga ai pėr pėrpjekjen dhe ngulshmėrinė (pėr tė siguruar jetesėn). Ata i thanė: "O i dėrguar i Allahut salallahu aleljis ua selam! Po nėse ajo gjallėri tė shpenzohej nė rrugėn e Allahut". I dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Nėse ai ka dalė pėr tė fituar nė mėnyrė qė tė ushqejė fėmijėt e tij atėhere ai ėshtė nė rrugėn e Allahut. Nėse ai ka dalė pėr tė fituar pėr tė mbėshtetur dy prindėrit e plakur atėhere ai ėshtė nė rrugėn e Allahut. Nėse ai ka dalė tė mbėshtesė veten dhe tė ruajė nderin e tij (duke mos iu lutur njerėzve pėr para) atėhere ai ėshtė nė rrugėn e Allahut. Nėse ai ka dalė pėr tu shfaqur dhe nga mendjemadhėsia atėhere ai ėshtė nė rrugėn e Shejtanit". [Et-Tabarani]

Allahu gjithashtu i ka lavdėruar pejgamberėt, vecanėrisht pejgamberin Jahja, alejhis-selam, sepse ai ishte i kėndshėm me prindėrit e tij nė moshė tė thyer. Mė tė vėrtetė kjo gjw nė kohė nevoje ėshtė mė e madhe sesa nė kohė tė tjera. Ka njė nevojė tė madhe qė haset nė moshė tė thyer dhe njė dobėsi tė tmerrshme qė ajo sjellė: "O Jahja, merre librin me shumė kujdes, dhe ashtu Ne i dhamė atij urtėsi kur ishte fėmijė. Dhe nga ana jonė i mundėsuam tė jetė i butė, i pastėr dhe respektues (i dėgjueshėm). Edhe i sjellshėm ndaj prindėrve tė vet, nuk ishte kryelartė e i padėgjueshėm". [el-merjem 19: 14]

Allahu e ka lavdėruar Isan alejhis es-selam sepse ai ishte i dedikuar pėr t'i shėrbyer nėnės sė tij gjithashtu ai ishte i mėshirshėm ndaj saj. Ai e ka pėrmendur kėtė fakt kur ai ka thėnė: " Mė ka bėrė tė mirėsjellshėm ndaj nėnės sime, e nuk mė ka bėrė kryelartė as tė padėgjueshėm!". [el-Merjem 19: 32]

Bindja dhe shėrbimi ndaj prindėrve ishte nga karakteristikat e pejgamberėve.

Kur fėmijėt i dedikojnė kohė tė mjaftueshme pėr t'i shėrbyer prindėrve tė tyre pėr t'iu bindur atyre dhe pėrmbushur detyrėn e tyre drejt tyre, veēanėrisht ndaj nėnės, ata do tė fitojnė kėnaqėsinė e Allahut dhe hyrjen nė Parajsė.

Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, u ngrit nė minbar dhe atėhere ai ka thėnė: "Amin, Amin, Amin" I ėshtė thėnė: "O i dėrguar i Allahut, Pse the Amin?" Ai, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Xhibrili erdhi tek unė dhe tha: "O Muhammed ėshtė i dėnuar ai i cili pasi tė dėgjon tė pėrmendėsh dhe tė thotė: "Salavat" Ai ka thėnė: "Thuaj Amin". Kėshtu unė thashė Amin. Atėhere ai tha: "ėshtė i dėnuar ai i cili shikon muajin e Ramazanit qė vjen dhe shkon dhe nuk ėshtė i falur (nga Allahu)". Ai tha: "Thuaj Amin". Kėshtu unė thashė Amin". Pastaj ai tha: "ėshtė i dėnuar ai i cili rritet dhe tė dy prindėrit ose njėri janė ende gjallė dhe ata nuk bėhen shkak qw tė hyjė nė Xhennet". Ai tha: "Thuaj Amin". Kėshtu unė thashė Amin". [Tuhfat el-Ahuadhi 5: 550]

Nėna e meriton tė nderohet mė shumė sesa babai

Nėna e mban fėmijėn nėntė muaj, nė dobėsi mbi dobėsi, bart vėshtirėsitė e barrės dhe tė lindjes, ushqen fėmijėn dhe e dedikon veten e saj nė shėrbim tė tij, duke mbrojtur, mbathur, pastruar etj... Pėr arsye se nėna e meriton mė shumė tė nderohet sesa babai dhe mė tepėr e meriton kėndshmėrinė, shėrbimin dhe bindjen si njė kompesim i vogėl pėr kujdesin e saj dhe pėrpjekjet e saj tė qėnura si tre herė mė shumė nga ēfarė meriton babai. Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, transmeton: "Njė burrė erdhi tek Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe ka thėnė: "O i dėrguar i Allahut cili prej njerėzve e meriton mė shumė shoqėrinė time tė mirė?" Ai ka thėnė: "Nėna jote". Ai e pyeti: "Po pastaj kush?" Ai pastaj tha: "Nwna jote". Ai e pyeti: "Po pastaj kush?" Ai i ka thėnė: "Nėna jote". Ai e pyeti: "Po pastaj kush?" Ai ka thėnė: "Pastaj babai yt". [Sahih el-Buhari 4/13 dhe Sahih Muslim 2548]

El Hafidh Ibėn Haxhar rahimahullah ka thėnė: "Ibėn Battal ka thėnė ēfarė kuptohet kėtu ėshtė qė nėna duhet tė nderohet tre herė mė shumė sesa babai. Ai ka thėnė se kjo ėshtė pėr shkak tė vėshtirėsive tė barrės, pastaj lindjes, pastaj ushqimit me gji. Kėto janė vėshtirėsi qė janė tė bartuara vetėm nga nėna pastaj babai ndan me tė vėshtirėsitė e rritjes sė fėmijės. Kjo ėshtė gjithashtu e referuar nė versin: "Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr (sjellje tė mira ndaj) prindėrit tė vet, sepse nėna e vet atė e barti me mund pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjinin. (e porositėm) Tė jeshė mirėnjohės ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tu, pse vetėm tek Unė ėshtė kthimi juaj". [Llukman 31: 14]

Ky hadith gjithashtu nėnkupton qė nė raste ku burri i saj ėshtė i varfėr dhe nuk ėshtė i aftė pėr ta mbajtur atė atėhere djali duhet tė shpenzojė mbi nėnėn e tij dhe asaj duhet t'i jepet pėrparėsi mė shumė sesa babait".

Kėndshmėria nė shėtitjet me prindėrit

Kėndshmėria ndaj prindėrve gjithashtu pėrfshin mėnyrėn sesi ai ecėn me ta siē ėshtė e treguar nė kėtė histori, Ebu Ghasan edh-Dhehebi doli jashtė duke ecur pėrpara babait tė tij nė Medine dhe Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, e ka kapur atė dhe e ka pyetur: "Kush ėshtė ky burri qė po ecėn prapa teje?" Ai tha: "Babai im". Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, ka thėnė: "Ti ke le lėnė korrektėsinė dhe ke kundėrshtuar sunnetin. Mos ec pėrpara babait tėnd, vetėm prapa tij ose nė tė djathtėn e tij dhe mos lė askėnd tė ju ndajė ti dhe atė (gjatė ecjes). Mos ha asnjė kockė qė ka mish nė tė tė cilėn babai yt e ka parė sepse ndoshta ai e ka dėshiruar. Mos shiko drejt babait tėnd, mos u ul derisa ai tė ulet dhe mos fle derisa ai tė flejė". [Et-Tabarani]

Llojet e ndryshme tė Ukukit drejt prindėrve

I Dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, na ka paralajmėruar kundėr Ukukut drejt prindėrve kur ai ka thėnė: "Tre akte do t'i bėjnė veprat tė pa vlefshme; tė shoqėrosh tė tjerė me Allahun, Ukuku drejt prindėrve dhe dezertimi nga lufta". [Et-Tabarani]

El-Hasan el-Basri ka thėnė: "Birr-i ndaj prindėrve pėrfshin bindjen e urdhėrave tė tyre pėrveē kur ata tė urdhėrojnė nė mosbindje ndaj Allahut. Ndėrsa Ukuku pėrfshin neglizhimin e prindėrve dhe mos mbajtjes sė kėndshmėrisė me ta". [Ed-Durr el-Manthur vol. 5 faqe 259]

1. Shkaktimi i vuajtjes dhe trishtimit ndaj prindėrve pėrshkak tė ndonjė fjale ose njė vepre

Allahu ka thėnė: "Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as “of - oh”, as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta respektuese)". [el-Israh 17: 23]

Ed-Dejlani ka transmetuar qė el-Husejn Ibėn Ali, radijallahu anhu, ka tranmsetuar se Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Nėse do tė kishte ndonjė akt tė Ukukut mė tė vogėl sesa Uf, Allahu do ta kishte ndaluar atė gjithashtu".

Abdullah Ibėn Amr Ibėn el-As, radijallahu anhu, na ka transmetuar qė njė burrė erdhi tek i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, pėr t'i dhėnė atij betimin e aleancės (bejėn) duke thėnė: "Unė kam ardhur pėr tė dhėnė Bej'ah-n time pėr tė kryer Hixhrwn (emigrimin nė Medine). Megjithtė unė lashė prapa prindėrit e mi ndėrsa ata po qanin". Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Atėhere kthehu mbrapa dhe bėji tė qeshin ashtu si i ke bėrė ata tė qajnė". [Musnad Ahmed]

Mė tepėr Ibėn Umari, radijallahu anhu, ka thėnė: "Shkaktimi i tė qarit ndaj prindėrve ėshtė pjesė e Ukukut dhe njė gjynah i madh". [Sahih el-Buhari]

2. Fyerja ose sharja e prindėrve ose sharja e prindėrve tė dikujt tjetėr

I dėrguari i Allahut e ka mallkuar atė i cili i fyen prindėrit e tij ai, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "I mallkuar ėshtė ai qė shan babain e tij, i mallkuar ėshtė ai i cili shan nėnėn e tij, i mallkuar ėshtė kushdo qė e ther (kafshėn) nė emėr tė tjetėr kujt pėrvec Allahut, i mallkuar ėshtė ai i cili e udhėzon gabim njė tė verbėr nė rrugė, i mallkuar ėshtė kushdo qė bėn atė qė populli i Nuhit ka bėrė". [Sahih el-Xhami 5767]

Dhe ai, salallahu alejhi ve sel-lem, gjithashtu ėshtė raportuar tė ketė thėnė: "Nga gjynahet e mėdha ėshtė rrebelimi ndaj prindėrve tė tij". Ne (as’habwt) thamė: "O i dėrguar i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, si njė njeri e shan prindėrit e tij?" Ai ka thėnė: "Po, sharja e babait tė dikujt ėshtė sharje ndaj babait tuaj dhe sharja e nėnės sė dikujt ėshtė sharja e nėnės tuaj". [Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslim]

Dhe nė njė tjetėr transmetim i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, i ėshtė pėrgjigjur: "Ai qė abuzon babain e dikujt tjetėr, nė kthim ai abuzon vetė (babain e tij) ai qė abuzon nėnėn e dikujt tjetėr, nė kthim ai abuzon nėnėn e tij". [Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslim]

Ne mėsojmė nga ky hadith qė askush nuk duhet tė abuzojė prindėrit e askujt sepse ai do ta paguajė me tė njėjtėn gjw dhe ai do tė bėhet pėrgjegjės pėr ofendimin e vet prindėrve tė tij.

3. Praktikimi i tė keqes pėrballė prindėrve

Askush nuk duhet tė sillet keq pėrballė prindėrve me punw tė tilla si lėnia e namazin, tė pijė duhan, tė dėgjojė muzikw, tė shikojė filma tė ndytė ose vepra tė tjera imorale. Kėto vepra i zemėrojnė prindėrit e si kjo kur Allahu ka ndaluar madje edhe thėnien uf ndaj tyre. Nėse prindėrit bien dakord me kėto vepra tė fėmijės sė tyre nga dashuria pėr to, atėhere prindėrit do tė fitojnė vepra tw kėqija. Fėmija do tė veprojė keq duke i gėnjyer prindėrit dhe duke i ēuar ata nė gjynah.

4. Braktisja e prindėrve

Enes el-Xhuheni ka thėnė qė babai i tij ka transmetuar qė Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Me tė vėrtetė nė ditėn e gjykimit Allahu do tė ketė rob qė nuk do t'i flasė, as ta pastrojė e as ti shikojė". Ai ėshtė pyetur "Kush janė ata o i dėrguar i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem?" Ai ka thėnė: "Ai i cili i braktisė prindėrit e tij, ai i cili braktisė fėmijėt e tij dhe ai i cili ėshtė bėrė njė nder nga njė njeri por ai e mohon atė nder tė tij dhe e braktisė atė". [Musnad Ahmed]

Mosshpenzimi pėr prindėrit e varfėr, duke i detyruar ata t'i drejtohen gjykatave qė gjykatėsi t'i detyrojė pastaj fėmijėt tė shpenzojnė pėr ta ėshtė gjithashtu njė formė e Ukukut. Duhet kujtuar qė ai dhe e gjithė pasuria e tij i pėrket babait tė tij siē ėshtė e ditur nga hadithi i mėposhtėm;

Njė burrė i ka thėnė tė dėrguarit tė Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, qė ai ka pasuri dhe fėmijė por babai i tij dėshironte tė pėrdorw njė pjesė tė pasurisė sė tij. I dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, i ėshtė pėrgjigjur: "Ti dhe pasuria jote jeni tė babait tėnd". [Ibėn Maxhah]

5. Preferimi i gruas mbi prindėrit

Preferimi i gruas mbi prindėrit ėshtė gjithashtu pjesė e Ukukut dhe ėshtė bėrė gjw shumė e pėrhapur nė kohėn tonė. Dhe wshtw edhe mė e rėndė nė raste kur dikush preferon gruan e tij tė pabindshme e cila pėrpiqet mė tė gjitha mėnyrat pėr ta larguar burrin e saj nga nėna dhe babai i tij.

6. Mos vizitimi i prindėrve shpesh

Mos vizitimi i prindėrve shpesh dhe mos mbajtja e kontakteve tė zakonshme me ta ėshtė gjithashtu njė lloj i Ukukut. El-Buhari dhe Muslimi ka transmetuar qė Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, ka thėnė qė i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Allahu ka krijuar tė gjitha krijesat dhe kur Ai mbaroi krijimin e tij, Er-Raham (Lidhja e marrėdhėnieve nga mitra) ka thėnė: "O Allah nė kėtė vend unė kėrkoi mbrojtje me Ty nga tė gjithė ata tė cilėt i presin (marrėdhėniet). Allahu ka thėnė: "Po. A je e kėnaqur nėse unė do ta dėnoj atė qė tė dėnon ty dhe do t'i shkėpus lidhjet me atė qė i kėput lidhjet me ty. Ajo ka thėnė: "Po unė jam e kėnaqur". Allahu ka thėnė: "tw qoftw". Atėhere i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Recitoni versin nėse dėshironi: "A nėse do t'ju jepet autoritet bėni shkatėrrime dhe i kėpusni marrėdhėniet e kėndshme?Tė tillė janė ata qė Allahu i ka mallkuar..... ". [Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslimi

(vazhdon)

Shauana Abdul Aziz