Make your own free website on Tripod.com
Home
Ku`rani Fisnik
Mbikqyrja e All-llahut
Ligji i All-llahut
Pejgamberi a.s
Falja e sabahut
Leximi i Kur'anit fisnik
Dallimet ne mes te Kuranit dhe Bibles
Pendimi
Pastertia ne islam
Xhumaja
Lutja & Duaja
Zekati
Haxh-xhi
Dijetarėt
Syneti
Muajt e shenjte
Agjerimi
Kurban
Festa e Bajramit
Nata e Kadrit
Keshilla per Rinin
Deshmia
Gusli-Larja
Saber & Durim
Sadaka
Kur te shohim Enderr
Gjumi
Selami Pėrshėndetja
Islami Gjermani
Mungesa e frikerespektit
Vellezerit ne Islam
Shiteblerja ne Islam
Defektet ne Rruge
Sjellja ne Xhami
Shoqerimi
Zinaja
Gruaja
Babi im
Udhetimi
Mikpritja
Ngrenia dhe pija
Jeta bashkeshortore
I semuri dhe vizita e tij
Falli dhe tregimi i fatit
Festa e Vitit te ri
Evropa dhe Islame
Hapja e gojes dhe teshtitja
Pushimet Verore
Ibadeti-Adhurimi
Melaiket-Engjujt
Tė dėrguarit
Dita e fundit
Drejtėsia
Shendeti
Mbi arsimimin
Xhenneti & Xhehennemi

Pendimi...

Cilėsitė, kushtet dhe mjetet qė ndihmojnė pendimin...

Ebu Seid el-Hudriu t thotė:

"Ju sot po bėni disa vepra, tė cilat nė sytė e juaj duken mė tė holla se qimja, kurse ne nė kohėn e Pejgamberit e i konsideronim si mėkate tė mėdha"

Kėto fjalė tė kėtij as-habi tė nderuar na sqarojnė rrezikun e gjendjes sonė, kėto ditė kur kemi filluar t'i konsiderojmė mėkatet tė imta dhe nuk e shohim rrezikun e veprimit tė tyre, edhe pse mėkatet qė i bėjmė mund tė jenė tė mėdha, madje disa prej nesh nga pakujdesia bėjmė mėkat as duke mos e hetuar.

Tė ndiesh keqardhje pėr gabimin e bėrė ėshtė kushti mė i rėndėsishėm i pendimit.

Muhammedi e thotė: "Tė ndiesh keqardhje (pėr mėkatin e bėrė) ėshtė pendim."

Kėshtu mund ta humbim njė rast tė volitshėm pėr pendim. Gjithashtu, konsiderimi i mėkateve tė vogla bėn qė mėkatari tė adapatohet nė mėkate dhe tė mos ketė kujdes a bėn mėkate ose jo, edhe pse All-llahu i Madhėruar na ka ofruar rast pėr pendim dhe kėrkim faljeje, siē thotė Muhammedi e:

"Pronari i tė majtės (meleku qė i shkruan mėkatet) ngren lapsin e tij gjashtė orė nga muslimani mėkatar, nėse pendohet dhe kėrkon falje pėr kėtė (mėkat), e lėshon, pėrndryshe ia shkruan njė mėkat"

Pėr kėtė shkak, nė rast se muslimani bėn mėkat, nuk guxon tė dėshprohet, por e ka pėr detyrė ta pranojė mėkatin ndėrmjet tij dhe Zotit, tė pendohet dhe ta dijė se "zvogėlimi" i mėkatit nuk i bėn dobi, as qė e zvogėlon krimin, pėrkundrazi - e shton dhe e zmadhon atė, ngase kjo ėshtė nėnēmim i ndalesave tė All-llahut.

Rruga e vėrtetė ėshtė pendimi, qė muslimani tė pėrfitojė nga gjėrėsia e mėshirės sė All-llahut dhe tė ecė rrugės sė vėrtetė, nė ē'mėnyrė do ta shpėtojė vehten nga dėnimi i All-llahut .

Njeriu, qoftė edhe besimtar shembullor, mund tė gabojė. Pėr kėtė shkak ekziston pendimi ndaj Zotit Madhėshtor, pendim, i cili nuk ka nevojė pėr ndėrmjetėsim tė dikujt, por mjafton zemra e pastėr. Muhammedi e thotė:

"Cdo bir i Ademit gabon, ndėrsa mė i miri prej gabimtarėve ėshtė ai, i cili pendohet."

Pra, pėr tė qenė ndėr njerėzit mė tė mirė nė kėtė dhe nė botėn tjetėr, jemi tė obliguar me pendim ndaj Zotit tė Vetėm.

Domosdoshmėria e pendimit tė sinqertė

Duhet ditur se pendimi i sinqertė ėshtė obligim i ēdo muslimani.

All-llahu thotė:

"O ju qė keni besuar, pendohuni tek All-llahu me njė pendim tė sinqertė..."

"Ata qė nuk pendohen, janė mizorė"

Muhammedi e thotė:

"O njerėz, pendohuni te All-llahu, sepse unė pendohem njėqind herė nė ditė!"

Tė gjithė dijetarėt islamikė pajtohen nė atė, se pandimi ėshtė i obliguar dhe i domosdoshėm.

Kurtubiu, Zoti e mėshiroftė thotė: "I gjith ummeti dakordohet nė atė se pendimi ėshtė farz pėr ēdo besimtar."

Ibnu Kudame El-Mekdisi, Zoti e mėshiroftė thotė: "Ekziston konsenzus (pajtim i tė gjithė dijetarėve) pėr domosdoshmėrinė e pendimit, ngase mėkatet janė shkatėrruese, qė largojnė nga rruga e All-llahut. Pėr kėtė shkak duhet ikur nga to sa mė shpejt."

Kjo thuhet sepse ēdo njeri pa pėrjashtim i ekspozohet mėkatit.

Pėr kėtė shkak duhet patur kujdes kėto vepra:

Njė:

Duhet patur kujdes tė mos na duken mėkatet qė i bėjmė tė imėta, pa marrė parasysh se a janė tė vogla ato ose tė mėdha, se nėse tubohen mėkatet e vogla duke mos u penduar pėr to, mund tė na shkatėrrojnė. Muhammedi e thotė:

"Keni kujdes mėkatet e vogla, sepse shembulli i mėkateve tė vogla ėshtė sikur shembulli i njė populli qė kishte zbritur nė njė luginė dhe vjen njė njeri me njė degė, vjen tjetri poashtu me njė degė, derisa tubuan aq drunj, saqė poqėn bukėn. Nėse dikush bėn mėkate tė vogla (pandėrprerė), ata e shkatėrrojnė ate."

Dy:

Ka njerėz qė i konsiderojnė mėkatet e veta tė imėta, kurse ato te All-llahu janė tė mėdha. Pėr kėtė shkak, ata vazhdojnė t'i veprojnė mėkatet, sidomos kur shohin edhe njerėz tjerė duke i bėrė kėto mėkate haptazi.

Transmeton Imam Ahmedi nga Ebu Seid El-Hudriu t, i cili thotė:

"Ju po bėni disa vepra qė nė sytė e juaj duken mė tė holla se qimja, kurse ne nė kohėn e tė Dėrguarit tė Zotit e i konsideronim prej mėkateve tė mėdha."

Pra, assesi nuk duhet konsideruar mėkatet tė vogla, edhe pse njerėzit nuk u japin rėndėsi.

Tre:

Duhet patur kujdes tė mos bėjmė mėkate haptazi dhe tė mos u tregojmė njerėzve mėkatet qė i kemi bėrė nė tė kaluarėn:

Muhammedi e thotė:

"I gjith ummeti ėshtė i falur, pėrveē atyre qė i bėjnė mėkatet haptazi. Dikush bėn natėn ndonjė mėkat, pastaj nė mėngjes, pasiqė All-llahu e ia ka mbuluar, thotė: Unė mbrėmė kam bėrė kėtė e kėtė.

Mbrėmė ia mbuloi All-llahu, kurse sot ai e heqė mbulesėn e All-llahut prej tij!"

Njė prej shkaqeve qė bėrja e mėkatit haptazi konsidrohet mėkat nė vehte ėshtė se kjo gjė ndikon qė edhe njerėzit tjerė t'i konsiderojnė kėto mėkate tė vogla, e kėshtu pėrhapet amoraliteti nė shoqėri.

All-llahu thotė:

"Ata, tė cilėt dėshirojnė tė pėrhapin amoralitet ndėr besimtarėt, i pret dėnim i dhembshėm nė kėtė dhe nė botėn tjetėr. All-llahu di, e ju nuk dini!"

Kjo nuk domethėnė se kur dikush ėshtė larg syve tė njerėzve, ose nėse nuk e tregon mėkatin e bėrė, i lejohet tė bėjė mėkat. Hadithi i lartcituar ka kuptim se nėse dikush bėn ndonjė mėkat me qėllim ose pa qėllim, le tė mos ua tregojė njerėzve atė qė ka vepruar, le ta mbulojė mėkatin dhe le tė mos e pėrhapė.

Muhammedi e atyre, tė cilėt kur janė vetė ia lejojnė vetvehtes bėrjen e mėkateve, ua tėrheqė vėrejtjen duke thėnė:

"Njoh njė grupė njerėzish prej ummetit tim, tė cilėt do tė vijnė Ditėn e kijametit me vepra tė mira sa malet e bardha tė Tihamit, jetojnė natėn ashtu sikur qė jetoni edhe ju (dmth-bėjnė ibadet), por atyre All-llahu do t'ua bėjė veprat pluhur, sepse kur vetmohen (nga njerėzit tjerė), bėjnė mėkate."

Pra, duhet patur kujdes nga tė bėrit mėkate haptazi dhe duhet patur kujdes tė mos bėjmė mėkate kur jemi tė vetmuar, ngaqė All-llahu e di tė fshehtėn dhe ashiqaren. Ai ėshtė i Gjithdijshmi.

Katėr:

Duhet patur kujdes vonimin e pendimit.

Askush nuk e di se kur mund t'i vjen vdekja. Ajo mund tė jetė mė afėr se sa mendon, mund tė vjen papritur, kurse pendimi nuk pranohet gjatė gargaritjes sė vdekjes, kur vjen shpirti nė fyt.

Muhammedi e thotė:

"All-llahu i Lartėsuar pranon pendimin e robit derisa ai nuk gargaritė (para vdekjes)."

Pra, duhet shpejtuar pendimin prej ēdo mėkati dhe nuk duhet vonuar atė.

Muhammedi e thotė:

"Cdo robi (tė Zotit) qė bėn mėkat, pastaj merr abdest mirė dhe i fal dy rekate namaz e nė fund kėrkon falje prej All-llahut pėr kėtė mėkat, All-llahu ia fal mėkatin e bėrė."

Pesė:

Duhet patur kujdes vazhdueshmėrinė nė tė bėrit mėkate.

All-llahu thotė:

"...Edhe ata, tė cilėt kur bėjnė ndonjė tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetes sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre-e kush i fal mėkatet pėrveē All-llahut?-dhe qė duke e ditur, nuk vazhdojnė atė qė kanė punuar."

Gjashtė:

Duhet patur kujdes tė mos i bėjmė gabimet, tė cilat mė i kanė bėrė njerėzit tjerė.

Kur disa njerėz nuk i kryejnė disa obligime (vaxhibe) ose nuk largohen prej disa harameve, thonė: "Kjo nuk ėshtė vaxhib ose kjo nuk ėshtė haram." Polemizojnė dhe mendojnė se nė kėtė mėnyrė kanė larė vehten nga pėrgjegjėsia dhe dėnimi. Mirėpo, nuk ėshtė kėshtu... All-llahu di atė qė fsheh gjoksi. Pėr kėtė shkak, duhet patur kujdes kėtė cytje tė shejtanit.

Shtatė:

Disa njerėzve u jep Zoti U tė mira nė kėtė botė, ndėrsa ata akoma vazhdojnė tė bėjnė mėkate. Pėr kėtė flet edhe Muhammedi e:

"Kur tė shohėsh se All-llahu i jep njė robi (tė vet) prej kėsaj bote atė qė e do, kurse ai akoma bėn mėkate, dije se kjo ėshtė shkallėzim drejt shkatėrrimit tė tij nga All-llahu"

Kjo ndodh ngase prej ligjeve qė i ka vendosur All-llahu ėshtė, siē thotė Pejgamberi e edhe ky:

"All-llahu ia jep dunjanė atij qė e do dhe atij qė nuk e do, mirėpo fenė ia jep vetėm atij qė e do..."

Tetė:

Nuk duhet humbur shpresėn nga mėshira e All-llahut, sepse Ai thotė:

"Thuaj: "O robėrit e Mi, tė cilėt e keni bėrė gabim ndaj vehtes, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė All-llahut, se vėrtet All-llahu i fal tė gjitha mėkatet. Ai ėshtė Falėsi (i mėkateve), Mėshiruesi. Dhe kthehuni te Zoti juaj dhe pėruljuni Atij para se t'ju vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė mė kush t'ju ndihmojė." ;

"Askush nuk e humb shpresėn nė mėshirėn e Zotit, pėrveē atyre qė janė tė humbur."

Kushtet e pendimit

Dijetarėt kanė pėrmendur disa kushte pėr tė qenė pendimi i pranuar . Kėto kushte janė marrė prej Kur'anit dhe haditheve tė vėrteta, sepse pendimi nuk ėshtė vetėm fjalė e thėnė, por duhet tė shoqėrohet edhe me vepra, tė cilat do ta argumentojnė sinqeritetin e penduesit. Kėto kushte janė:

1-Tė ndiesh keqardhje pėr mėkatin e bėrė.

Muhammedi e thotė:

"Tė ndiesh keqardhje pėr mėkatin e bėrė ėshtė pendim."

2-Tė largohesh nga mėkati.

3-Tė vendosėsh se nuk do tė kthehesh mė nė mėkatin e njėjtė.

4-T'ua kthesh tė drejtat njerėzve qė i ke dėmtuar gjatė bėrjes sė mėkatit ose tė kėrkosh hallallėk (falje) prej tyre. (Psh. ai qė ka vjedhur duhet t'ia kthejė mallin e vjedhur pronarit tė mallit.)

Pendim i sinqertė

Pendimi duhet tė jetė e sinqertė dhe pėr hir tė All-llahut , me tė duhet shpresuar Fytyrėn e Tij dhe nuk duhet tė jetė pėr ndonjė qėllim tjetėr.

Nuk konsiderohet pendues ai qė e le vjedhjen nėse nuk gjen ē'tė vjedh mė, si dhe ai qė le alkoolin ngase mjeku ia ka tėrheqė vėrejtjen prej dėmeve tė tij ose pse nuk gjen mė para pėr ta blerė.

Muhammedi e thotė:

"All-llahu i Lartėsuar e pranon vetėm atė vepėr qė ėshtė e sinqertė pėr Tė, dhe me tė cilėn shpresohet Fytyra e All-llahut."

Disa vepra qė ndihmojnė pendimin

Ekzistojnė edhe vepra, tė cilat ia lehtėsojnė pendimin mėkatarit, si dhe ndikojnė qė pendimi tė jetė sa mė i pranueshėm nga ana e All-llahut tė Lartmadhėruar:

1-Tė jetė vendosja (nijjeti) pėr pendim e sinqertė dhe vetėm pėr hir tė All-llahut (si edhe nė tė gjitha veprat tjera).

Muhammedi e thotė:

"All-llahu i Lartėsuar e pranon vetėm atė vepėr qė ėshtė e sinqertė pėr Tė, dhe me tė cilėn shpresohet Fytyra e All-llahut."

2-Mėkatari duhet vazhdimisht tė mundohet qė tė veprojė sa mė shumė vepra tė mira, tė cilat do ta pėrforcojnė nė rrugėn e drejtė, dhe kėshtu t'i rėndojė peshoja e tė mirave, e cila do t'ia fshiejė mėkatet.

All-llahu thotė:

"S'ka dyshim se veprat e mira i fshijnė tė kėqijat"

Kur Muhammedi e e dėrgoi Muadhin t nė Jemen, e porositi duke i thėnė:

"Muadh! Ki frikė All-llahun kudo qė tė jesh. Pas veprės sė keqe bėje njė tė mirė, e cila do ta fshijė tė keqen, dhe sillu me njerėzit me moral tė mirė."

Ibni Tejmiu, Zoti e mėshiroftė, thotė:

"...Mendjeprehtė ėshtė ai, i cili vazhdimisht bėn vepra tė mira, tė cilat ia fshijnė veprat e kėqija..."

3-Ta ndiejė se mėkati ėshtė gjė e shėmtuar dhe se ai sjell dėme nė dunja dhe ahiret (nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr).

4-Tė largohet prej vendit ku ka bėrė mėkat dhe tė mos i vizitojė vendet ku bėhet mėkat;

5-Ti shkatėrrojė mjetet me tė cilat ka bėrė mėkate (p.sh. ish-alkoolisti duhet ta hedhė alkoolin qė i ka ngelur, ndėrsa ish-muzicienti duhet ta shkatėrrojė instrumentin me tė cilin ėshtė marrė, ose ta largojė atė duke e shitur, etj);

6-Tė gjejė shokė tė mirė, tė cilėt i ndihmojnė qė tė bėjė vepra tė mira dhe tė mos shoqėrohet mė me njerėzit e kėqij, me tė cilėt ka bėrė mėkate.

7-T'i lexojė ajetet dhe hadithet, tė cilat pėrshkruajnė dėmin qė do ta pėsojė mėkatari nė ahiret (nė botėn tjetėr).

8-Tė pėrkujtohet se dėnimi mund t'i vijė shpejt, nė ēdo rast.

All-llahu thotė:

"...Dhe kthehuni te Zoti juaj dhe pėruljuni Atij para se t'ju vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė kush t'ju ndihmojė."

9-Ta pėrmendė All-llahun pandėrprerė, nė ēdo rast. Dhikri (pėrmendja e Zotit) ėshtė njė ndėr shkaqet mė tė mėdha qė ndihmojnė njeriun pėr ta larguar shejtanin. Gjithashtu, le tė mundohet qė ēdo ditė ta thotė dhikrin e mėngjesit dhe mbrėmjes, dhe dhikrin e parafjetjes .

Mėshira e All-llahut ėshtė e gjerė

Disa njerėz bėjnė mėkate, e kur t'i thuash ndonjėrit prej tyre: "Ki frikė All-llahun dhe pendohu", thotė: "Pėrse tė pendohem, mėkatet e mia janė tė mėdha dhe nuk ka pendim qė i fshien!"

Kėtij lloji tė njerėzve All-llahu u thotė:

"Thuaj: "O robėrit e Mi, tė cilėt keni ngarkuar vehten me shumė gabime, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė All-llahut, se vėrtet All-llahu i fal tė gjitha mėkatet. Ai ėshtė Falėsi (i mėkateve), Mėshiruesi!"

"All-llahu i do ata qė pendohen dhe ata qė pastrohen (prej punėve tė ndyta e tė neveritshme)"

Muhammedi e thotė:

"Vėrtet All-llahu shtrin dorėn natėn pėr t'iu penduar ai qė ka bėrė mėkate gjatė ditės dhe shtrin dorėn ditėn pėr t'iu penduar ai qė ka bėrė mėkate gjatė natės, derisa tė lind dielli nga perėndimi (afėr Ditės sė?Gjykimit)."

All-llahu thotė:

"Ai qė bėn ndonjė tė keqe ose e ngarkon veten, pastaj kėrkon falje te All-llahu, e gjen All-llahun Falės, Mėshirues."

All-llahu thotė:

"Lajmėroi robėrit e Mi se vėrtet Unė jam Falėsi, Mėshiruesi, por edhe se dėnimi Im ėshtė vėrtet dėnim i dhembshėm."

All-llahu thotė:

Dhe kthehuni te Zoti juaj dhe pėruljuni Atij para se t'ju vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė kush t'ju ndihmojė."

Dobitė qė i sjell pendimi

1-Pendimi fshin mėkatet.

Muhammedi e thotė:

"Penduesi prej mėkatit ėshtė sikur ai qė s'ka mėkate."

2-Pendimi i shndėrron tė kėqijat nė tė mira.

All-llahu thotė:

"...Pėrveē atij qė ėshtė penduar, ka besuar dhe ka bėrė vepėr tė mirė, tė tillėve All-llahu tė kėqijat ua shndėrron nė tė mira. All-llahu ėshtė Falėsi (i mėkateve), Mėshiruesi."

3-Pendimi ia pastron zemrėn atij qė pendohet.

Muhammedi e thotė:

"Kur ta bėjė robi ndonjė mėkat, nė zemėr i bėhet njė pikė e zezė, nėse ai largohet (nga mėkati), pendohet dhe kėrkon falje, pastrohet zemra e tij, kurse nėse e pėrsėrit mėkatin, (kjo pikė) shtohet derisa ia kaplon gjithė zemrėn, kjo ėshtė (shprehja) "Er-Ran" tė cilėn All-llahu e ka pėrmendur nė Kur'an:

"...tė kėqijat qė i punuan ua mbuluan zemrat e tyre..." "

4-Pendimi shkakton jetė tė qetė dhe tė sigurtė.

All-llahu thotė:

"Kėrkoni falje Zotit tuaj dhe pendohuni tek Ai, se Ai do t'ju mundėsojė pėrjetime tė mira (nė kėtė botė) deri nė njė afat, dhe ēdo punėmiri do t'ia jep shpėrblimin e merituar."

5-Pendimi shkakton zmadhim tė furnizimit (rizkut) dhe fuqisė.

All-llahu thotė:

"Kėrkoni falje Zotit tuaj, se vėrtet Ai fal shumė; Ai ju lėshon nga qielli shi me bollėk, ju shumon pasurinė dhe fėmijėt, ju bėn tė keni kopshte dhe ju jep lumenj."

6-Pendimi shkakton shpėtim nė dunja dhe ahiret (nė kėtė botė dhė nė botėn tjetėr).

All-llahu thotė:

"E pėr sa i pėrket atij qė ėshtė penduar, qė ka besuar dhe ka bėrė vepra tė mira, le tė shpresojė se ėshtė nga tė shpėtuarit."

"Pėrveē atyre qė janė penduar, kanė besuar dhe kanė bėrė vepra tė mira. Atyre nuk do t'u bėhet kurrfarė e padrejte, ata do tė hyjnė nė Xhennet."

Dėmet nga mėkatet

Njė dijetar pėrmend disa dėme qė mund t'i shkaktohen mėkatarit nga mėkati:

1-E pengon nė fitimin e diturisė.

2-Nuk e lejon t'i kryejė obligimet Islamike.

3-Nuk i ecė puna mbarė.

4-Nuk ka krenari (ndihet i mposhtur)

5-Pėrfundimi i tij ėshtė i keq.

6-Nuk gjen qetėsi nė zemėr.

7-Nuk posedon begati (bereqet) nė pasuri.

8-Bėhet zemėrngushtė.

9-I vuloset zemra.

10-Vuan nė jetė.

11-Dėnohet nė ahiret.

Si tė pendohem?

Hapi i parė qė duhet bėrė pėr t'u penduar ėshtė lėnia e mėkatit ose mėkateve, shpejt dhe pa mėdyshje.

Duhet vendosur qė mėkati tė mos e pėrsėritet mė dhe duhet ndier keqardhje pėr mėkatet e bėra. Pastaj duhet larguar prej tė gjitha mjeteve qė janė shfrytėzuar gjatė bėrjes sė kėtyre mėkateve.

Shumė e dobishme ėshtė tė marrėsh abdest, pastaj t'i falėsh dy rekate namaz, sepse Pejgamberi e thotė:

"Cdo person qė bėn mėkat, pastaj pastrohet dhe fal dy rekate, dhe nė fund kėrkon falje prej All-llahut, All-llahu ia fal, pastaj lexoi kėtė ajet:

"Edhe ata tė cilėt kur bėjnė ndonjė tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetes sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre-e kush i fal mėkatet pėrveē All-llahut?-dhe qė duke e ditur, nuk vazhdojnė nė atė qė kanė punuar." "

Duhet dhėnė rėndėsi marrjes sė abdestit ashtu siē ka urdhėruar All-llahu para faljes sė kėtyre dy rekateve, ngase Muhammedi e thotė:

"Atij qė merr abdest mirė, me daljen e pikave (tė fundit) nga thonjtė e tij i dalin edhe mėkatet nga trupi i tij."

Ajo qė mė sė tepėrmi nxit nė pendim ėshtė se pendimi i sinqertė, pėrveē qė i fshin mėkatet, ai edhe i shndėrron mėkatet nė shpėrblime.

All-llahu thotė:

"S'ka dyshim se veprat e mira i fshijnė tė kėqijat"

Muhammedi e thotė:

"...Pas tė keqes bėje njė tė mirė, e cila e fshin tė keqen..."

All-llahu thotė:

"Pėrveē atij qė ėshtė penduar, ka besuar dhe ka bėrė vepėr tė mirė, tė tillėve All-llahu tė kėqijat ua shndėrron nė tė mira. All-llahu ėshtė Falėsi (i mėkateve), Mėshiruesi."

All-llahu ėshtė i Fisnik, Falės, mė i Mėshirshėm ndaj robėrve tė Vet sesa nėna pėr fėmijėn e saj. Pėr kėtė shkak duhet drejtuar All-llahut me pendim dhe duke kėrkuar falje, sepse All-llahu nuk largohet prej robit qė shpreson Mėshirėn e Tij, e cila kaplon ēdo gjė.

Gjithashtu po e pėrmend pėrsėri se pendimin nuk duhet vonuar.

"Shembulli i atij qė e vonon pendimin ėshtė sikur shembulli i atij qė ka nevojė ta prejė njė dru, mirėpo e sheh drurin e madh dhe tė fortė, i cili nuk mund tė pritet lehtė, dhe thotė: "Do tė vij vitin e ardhshėm", kurse nuk e din se sa mė tepėr kohė kalon, druri bėhet aq mė i fortė dhe rrėnjėt e tij futen edhe mė thellė nė tokė, kurse ai sa mė shumė dobėsohet (pėr shkak se fillon tė plaket).

Ai dobėsohet e druri forcohet. A thua do ta presė ndonjėherė?"

All-llahu nė hadith kudsij thotė:

"Atij qė mė afrohet njė pėllėmbė, i afrohem njė krah, atij qė mė afrohet njė krah, i afrohem njė pash dhe atij qė mė afrohet me ecje, i afrohem me shpejtėsi."

Pėr kėtė shkak duhet tentuar afrimin kah All-llahu, duke iu penduar dhe nėnshtruar Atij, si dhe duke ndier keqardhje pėr mėkatet e bėra.

Nėse e bėjmė kėtė, a thua nuk do tė na i fal mėkatet Ai qė ėshtė mė i Mėshirėshėm ndaj robit tė Vet sesa qė ėshtė nėna ndaj fėmijės tė saj?

"Shpejtoni nė falje mėkatesh nga Zoti juaj dhe (shpejtoni) pėr nė Xhennet, gjėrėsia e tė cilit ėshtė sa gjėrėsia e qiejve dhe tokės, i cili ėshtė i pėrgaditur pėr tė devotshmit."

Na bėftė All-llahu prej tė devotshmėve dhe na shpėrbleftė me Xhennet.

Paqja dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi tė Dėrguarin, mbi ne dhe mbi tė gjithė robėrit e mirė tė Zotit.

Falėndėrimi i takon All-llahut, Zotit tė botėrave.

Pėrktheu:

Llukman Neziri