Make your own free website on Tripod.com
Home
Ku`rani Fisnik
Mbikqyrja e All-llahut
Ligji i All-llahut
Pejgamberi a.s
Falja e sabahut
Leximi i Kur'anit fisnik
Dallimet ne mes te Kuranit dhe Bibles
Pendimi
Pastertia ne islam
Xhumaja
Lutja & Duaja
Zekati
Haxh-xhi
Dijetarėt
Syneti
Muajt e shenjte
Agjerimi
Kurban
Festa e Bajramit
Nata e Kadrit
Keshilla per Rinin
Deshmia
Gusli-Larja
Saber & Durim
Sadaka
Kur te shohim Enderr
Gjumi
Selami Pėrshėndetja
Islami Gjermani
Mungesa e frikerespektit
Vellezerit ne Islam
Shiteblerja ne Islam
Defektet ne Rruge
Sjellja ne Xhami
Shoqerimi
Zinaja
Gruaja
Babi im
Udhetimi
Mikpritja
Ngrenia dhe pija
Jeta bashkeshortore
I semuri dhe vizita e tij
Falli dhe tregimi i fatit
Festa e Vitit te ri
Evropa dhe Islame
Hapja e gojes dhe teshtitja
Pushimet Verore
Ibadeti-Adhurimi
Melaiket-Engjujt
Tė dėrguarit
Dita e fundit
Drejtėsia
Shendeti
Mbi arsimimin
Xhenneti & Xhehennemi

Pastėrtia nė islam

Shumė herė dėgjojmė njerėzit duke folur pėr pastėrtinė, nevojėn pėr te dhe se ajo paraqet nivelin e civilizimit dhe vetėdijės sė njė populli.

Njerėzit shpesh herė tregojnė se si nė perendim ka pastėrti, kurse kėtu te ne mungon njė gjė e tillė.

Madje nė kohė ne fundit kėto tema edhe bisedohen dhe inicohen nė shumė programe kontaktive, mirėpo jo edhe aq japin rezultate.

Bisedė pas bisede, muhabet pas muhabeti qė pa dyshim na tregojnė pėr ekzistimin e kėtij problemi dhe nevojėn е zgjedhjes sė tij.

Dorėn nė zemėr, ky problem nuk do tė ishte i pranishėm nė mesin tonė nėse ne, muslimanėt shqiptar, do ti pėrmbaheshim rregullave qė na i ka sjellur Islami.

Nga tia nisim

Ska dyshim se fillimi i ēdo ndryshimi fillon nga vetėdija jonė, andaj duhet tu sqarojmė besimtarėve musliman rėndėsinė qė i jep islami pastėrtisė, asaj shpirtėrore, si mė kryesore, pastaj asaj fizike, asaj individuale, asaj kolektive dhe asaj shoqėrore.

Pas kėsaj faze vjen faza e praktikimit tė kėtyre mėsimeve dhe njohurive nė praksėn tonė tė pėrditshme, duke filluar nga hoxhallarėt, profesorėt, mėsuesit, pedagogėt, e pastaj nga masa e gjėrė.

Shtresa e cila shumė herė lakmon qė tė paraqitet si elita e popullit, kremi i shoqėrisė, avangarda e njė kombi, ata duhet tė japin shembullin nė kėtė drejtim dhe pas tyre tė ecė edhe e mbarė shoqėria.

Duhet bėrė kampanjė tė madhe dhe propagandė gjigante qė tua mbjellim njerėzve nė mendje dhe tua ngulasim nė shpirt kėto domethėnie dhe nocione, e sidomos brezit tė rinjė dhe fėmijėve.

Kėto kampanja duhet tė ngėrthejnė nė vete programe televizive, programe shkollore, akcione shoqėrore, aktivitete studentore, tryeza tė rumbullakėta, ligjerata fetare, etj., me tė vetmin qėllim edukimin e brezave tė rinjė dhe pajisjen e tyre me vetėdije tė lartė mbi pastėrtinė dhe kulturė tė pastėrtisė.

Qėndrimi i Islamit ndaj pastėrtisė

Islami i ka kushtuar rėndėsi tė madhe pastėrtisė dhe argumentet qė flasin nė kėtė drejtim janė tė shumta dhe tė qarta. Ndoshta prej argumenteve mė tė dukshme nė kėtė drejtim ėshtė fakti se pastėrtinė All-llahu, xhel-le shanuhu, e ka bėrė ēelės dhe rrugė deri te shtylla mė e rėndėsishme e Islamit, e ajo ėshtė namazi. Namazi, ky adhurim dhe obligim shumė i rėndėsishėm nuk pranohet prej njeriut pa u pastruar, pa e pastruar trupin, rrobat dhe vendin, tė cilat konsiderohen burimi kryesor i bakterieve dhe pėrhapjes sė sėmundjeve dhe epidemive tė ndryshme.

Abdesti ėshtė kusht i namazit dhe me te njeriu i pastron gjymtyrėt e tija tė cilat zakonisht i ekspozohen pluhurit dhe ndytėsirave mė shumė se pjesėt tjera tė trupit.

Me plotėsimin e kėtyre kushteve namazi ėshtė valid dhe arrihet pastėrtia.

Argumentet nga Kur'ani dhe Sunneti e vėrtetojnė kėtė gjė.

Ajetet qė flasin pėr pastėrtinė

Nėse e shfletojmė Kur'anin do tė gjejmė shumė ajete qė flasin pėr pastėrtinė, mirėpo prej tyre do ti zgjedhim kėto nė vijim:

قال تعالى: [ يا أيها الذين آمنوا إذا قمتم إلى الصلاة فاغسلوا وجوهكم وأيديكم إلى المرافق وامسحوا برءوسكم وأرجلكم إلى الكعبين، وإن كنتم جنبا فاطهروا] (المائدة 6).

1- "O ju qė besuat! Kur doni tė ngriheni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjtė. Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! …". (El-Maide: 6).

[ فيه رجال يحبون أن يتطهروا، والله يحب المطهرين] (التوبة 108)

2- "…aty ka burra qė dėshirojnė tė pastrohen mirė, e All-llahu i do tė pastrit". (Et-Teube: 108).

[ إن الله يحب التوابين ويحب المتطهرين ] (البقرة 222)

3- "…All-llahu i do ata qė pendohen dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme". (El-Bekare: 222).

[ وينزل عليكم من السماء ماء ليطهركم به] (الأنفال 11)

4- "…ju lėshoi shi nga qielli pėr t'ju pastruar me tė, …". (El-Enfal: 11).

[ يا أيها المدثر، قم فأنذر، وربك فكبر، وثيابك فطهر]

5- "O ti i mbuluar! Ngrihu dhe tėrhiqu vėrejtjen (duke i thirrur). Dhe madhėroje Zotin tėnd! Dhe rrobat tua pastroi!". (El-Mudethir: 1-4).

All-llahu, azze ve xhel-le, ua ka ndaluar njerėzve ta papastėrt qė tė hyjnė nė xhamia, duke thėnė:

﴿إنما المشركون نجس فلا يقربوا المسجد الحرام بعد عامهم هذا﴾

6- "… vėrtet idhujtarėt janė tė ndyrė, andaj pas kėtij viti tė mos i afrohen mė xhamisė sė shenjtė...". (Et-Teube: 28).

﴿ يا بني ءادم خذوا زينتكم عند كل مسجد﴾

7- "O bijtė e Ademit, vishuni bukur pėr ēdo namaz (lutje),…". (El-A'raf: 31).

Kėshtu nė Kur'an ėshtė pėrsėritur shumė herė rėndėsia e pastėrtisė pėr tė treguar vlerėn qė ka pastėrtia nė Islam dhe tek besimtarėt.

Hadithet qė flasin pėr pastėrtinė

Transmeton Imam Muslimi nė sahihun e tij se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

" الطهور شطر الإيمان ".

"Pastėrtia ėshtė gjysma e besimit".

Kurse Imam Taberaniu, rahimehull-llah, transmeton nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, se ka thėnė:

" طهروا هذه الأجساد طهركم الله ".

"Pastroni trupin tuaj qė t'ju pastroj All-llahu". (Hasen).

Islami nuk ėshtė mjaftuar vetėm me pastrimin individual, por i ka dhėnė rėndėsi edhe pastrimit kolektiv.

Si shembull nė kėtė drejtim do tė sjellim hadithin qė transmeton Imam Muslimi nga Xhabiri, radijall-llahu anhu, se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:

" نهى أن يبال في الماء الراكد".

"Ka ndaluar urinosjen nė ujin qė nuk rrjedh".

Shkenca mė vonė ka sqaruar se pėrhapja e shumė sėmundjeve ngjitėse siē ėshtė kolera, tifozi, paraliza e fėmijėve, ndezja e mėlqisė, etj, barten nėpėrmjet ujit dhe nė te jetojnė, andaj urdhėri pėr kujdes ndaj ujit, mes tjerash, e bart edhe kėtė domethėnie.

Gjithashtu Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"لا يبولن أحدكم في الماء الدائم الذي لا يجري ثم يغتسل فيه"

"Mos tė urinos askush nė ujin e pėrhershėm, i cili nuk rrjedh e pastaj tė lahet nė te". (Buhariu dhe Muslimi).

Kurse nė transmetimin e Imam Muslimit qėndron:

"لا يغتسل أحدكم في الماء الدائم وهو جنب"

"Mos tė lahet askush prej jush nė ujė tė palėvizshėm duke qenė xhunub".

Sa i pėrket pastrimit dhe edukimit tonė nė pastėrti ėshtė edhe hadithi qė e transmeton Tajalasiu me sened hasen nga Sadi, radijall-llahu anhu, se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"Pastroni oboret tuaja, sepse ēifutėt nuk i pastrojnė oboret". (Hasen).

Me kėtė hadith stimulohemi qė pėrpos pastrimit fizik dhe trupor, duhet kujdesur edhe pėr pastėrtinė e rrugės, oborit, lagjes, e kėshtu me rradhė.

البزاق في المسجد خطيئة وكفارتها دفنها" متفق عليه.

"Pėshtyerja nė xhami ėshtė gabim e shlyerja e kėtij gabimi ėshtė futja nė dhe". (Buhariu dhe Muslimi).

Kjo ėshtė thėnė atėherė kur nė xhamia nuk ka patur qilima, kurse tash qė ka qilima, shlyerja e kėtij gabimi ndodh duke e pastruar vendin ku ka rėnė ndonjė ndytėsirė.

Jo rastėsisht Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e ka bėrė largimin e pengesave dhe ndytėsirave nga rruga argument tė besimit, duke thėnė:

"Largimi i pengesės (ndytėsirės) ėshtė prej besimit". (Buhariu).

Pastrimi i rrobave ėshtė pjesė e pastėrtisė nė Islam.

Nė kėtė drejtim shiko ajete e sures Mudethir dhe hadithin ku Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"ما على أحدكم إن وجد سعة أن يتخذ ثوبين ليوم الجمعة غير ثوبي مهنته" أخرجه أبو داود ومالك وأحمد.

"Secili prej jush duhet tė ketė dy pakė roba pėrpos robave tė punės pėr ditėn e xhuma". (Sahih, Ahmedi dhe tė tjerėt).

Pėr kėtė nėse nė robat tona bie ndytėsirė, ajo duhet pastruar pėrndryshe ai namaz qė e kemi falur me ato roba nuk do tė jetė valid.

Dijetarėt kanė rėnė nė ujdi se uji nė tė cilin bie ndytėsira dhe e ndryshon ngjyrėn, shijen apo aromėn, ai ujė ėshtė i papastėr. (Shiko: "Nejlul-Evtar", 1/ 28).

Pra, kėto hadithe e shtyjnė muslimanin qė vazhdimisht tė kujdeset pėr robat e tija dhe tė mbrohet nga ndytėsirat dhe papastėrtitė.

Islami na mėson qė tė kujdesemi edhe pėr pastrimin e gojės.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"لولا أن أشق على أمتي لأمرتهم بالسواك عند كل صلاة"

"Po mos ti vinte rėndė umetit tim do ti urdhėroja tė pėrdorin misvakun pėr ēdo namaz". (Buhariu dhe Muslimi).

Ibni Abasi, radijall-llahu anhu, ka thėnė:

"لقد كنا نؤمر بالسواك حتى ظننا أنه سينزل به قرآناً"

"Aq shumė urdhėroheshim pėr pėrdorim tė misvakut, saqė kujtuam se do tė zbret Kur'an qė tė flet pėr kėtė ēeshtje". (Ibėn Ebi Shejbe).

Islami na mėson pastrimin edhe tė vendeve ku zakonisht u vjen era e keqe, gjė pėr tė cilėn ka thėnė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:

"خمس من الفطرة الختان والإستحداد وقص الشارب ونتف الإبط وتقليم الأظافر" رواه الجماعة واللفظ للترمذي وأحمد.

"Pesė gjėra janė nga natyraliteti: synetimi, rruajtja e vendeve tė turpshme, shkurtimi i mustaqeve, shkulja e qimeve tė nėnsjetullave dhe prerja e thonjve". (Buhariu dhe Muslimi).

Me realizimin e kėtyre mėsimeve pejgamberike plotėsohen kushtet e pastrimit trupor.

Islami na mėson qė tė ruhemi edhe nga stėrpikat e urinės gjatė urinosjes, pasiqė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė pėr dy njerėz:

"إنما ليعذبان وما يعذبان في كبير أما أحدهما فكان لا يستبرئ من بوله وأما الآخر فكان يمشي بين الناس بالنميمة".

"Kėta nuk denohen pėr gjėra tė mėdha sipas njerėzve, mirėpo ato janė tė mėdha te All-llahu: njėri nuk kujdesej pėr stėrpikat e urinės, kurse tjetri i barte fjalėt mes njerėzve". (Buhariu dhe Muslimi).

Pastėrtia fizike nė Islam ka edhe njė segment tjetėr, tė cilin nėse e kuptojmė, kjo na ndihmon pėr tė kuptuar vlerėn e pastėrtisė sipas kėndvėshtrimit islam.

Kur na urdhėron All-llahu nė pastėrti dhe kur besimtarėt kėtė urdhėr e pranojnė duke thėnė 'dėgjuam dhe respektuam', me kėtė gjest ata e pastrojnė edhe shpirtin e tyre. Pra e zbatojnė njė urdhėr me tė cilin e kėnaqin All-llahun, All-llahu pėr shkak tė kėsaj vepre ua plotėson begatitė dhe dhuntitė dhe ua fisnikėron edhe mė shumė shpirtin e tyre dhe ngriten lart nė horizontin e pastėrtisė dhe nurit. Kjo te ata shkakton qetėsi, rehati dhe disponim, tė cilin nuk mund tia sjellin tėrė kokrat kimike tė botės.

Pastrimi pas kryerjes sė nevojės

All-llahu, subhanehu ve teala, e ka programuar njeriun qė tė zbraz zorėt dhe fshikėn e ujit nga bajga dhe urina dhe gjėrave tjera tė panevojshme pėr trupin e njeriut qė tė mbetet trupi i njeriut i pastėr dhe i aftė pėr t'i kryer detyrat e natyrshme qė i ka.

Pas kryerjes sė kėsaj procedure muslimani ėshtė i obliguar qė tė pastron vendet e turpshme me ujė.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

" تنزهوا من البول فإنه عامة عذاب القبر منه" متفق عليه

"Pastronu nga urinosja sepse mbarė denimi i varrit ėshtė nga ky gabim". (Buhariu dhe Muslimi).

Mjekėsia na tregon se kjo procedurė na sjell dobi tė mėdha mjekėsore dhe preventive. Sipas mjekėsisė pastrimi i kėtyre vendeve pas kryerjes sė nevojės e mbron organin gjenital nga ndezja, e cila vjen si rezultat i grumbullimit tė mikrobeve, sidomos te ata qė janė tė sėmurė me sėmudnjen e sheqerit. Urina e kėtij njeriu ka sasi tė mėdha tė sheqerit dhe mbetja e pikave tė kėsaj urine nė organin gjenital ndihmon qė tė fiton ndezje dhe qelbosje, kurse nėpėrmjet marėdhėnieve intime kjo sėmundje kalon edhe tė bashkėshorteja dhe mund tė shkakton sterilitet tė plotė te ajo.

Ajo qė duhet tė pėrmendet nė kėtė rast ėshtė edhe urtėsia e pėrdorimit tė dorės sė majtė gjatė pastrimit pas kryerjes sė nevojės.

Zakonisht njerėzit e pėrdorin dorėn e djathtė pėr ngrėnie dhe pirje dhe pėr punėt tjera, andaj duke e pėrdorur dorėn e majtė pėr pastrim, mbetet dora e djathtė e pastėr.

Disa njerėz habiten me rėndėsinė e madhe qė i ka dhėnė Islami kėtyre gjėrave, mirėpo nuk ka vend pėr habi pėr ata njerėz qė ia dinė vlerėn kėsaj feje dhe pėr ata qė besojnė se kjo fe tė cilėn All-llahu e ka plotėsuar dhe e ka bėrė rrugė tė cilėn duhet ta pasojnė deri nė Ditėn e Kijametit, u sjell besimtarėve vetėm mirėsi.

All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė:

[ اليوم يئس الذين كفروا من دينكم فلا تخشوهم و اخشون، اليوم أكملت لكم دينكم وأتممت عليكم نعمتي ورضيت لكم الإسلام دينا ] (المائدة 3)

"…Tashmė, ata qė mohuan, humbėn shpresėn pėr fenė tuaj (se do tė ndėrroni), andaj mos u frikėsonju atyre, por Mua tė mė frikėsoheni. Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. …". (El-Maide: 3).

Njė ndodhi nė Angli

Nė vitin 1963 nė Angli u pėrhap me tė madhe sėmundja ethet tofoje (tifoidi) dhe shkaktoi njė panikė tė madhe nė mesin e qytetarėve.

Ata u munduan nė tė gjitha mėnyrat qė ta ndalin kėtė sėmundje mirėpo nuk gjetėn mėnyrė tjetėr pėr ta ndalur kėtė sėmundje pėrpos duke i informuar tė gjith njerėzit qė mos tė pėrdorin letėr nė toalete dhe ta zėvendėsojnė kėtė veprim me pėrodrim tė ujit pėr pastrim dhe kjo do ta ndalon pėrhapjen e kėsaj sėmundje infektuese.

Njerėzit iu pėrgjigjėn kėsaj kėrkese dhe pėr habi u ndėrpre pėrhapja e kėsaj sėmundjeje. Njerėzit me kėtė rast e mėsuan edhe njė shprehi tė re dhe filluan tė pėrdorin ujin pėr pastrim nė vend tė letrave.

Mjafton fakti se kėtė vepėr muslimanėt e pėrdorin njė mijė e katėrqind vite mė herėt, jo pėr shkak tė ndonjė sėmundjeje por sepse All-llahu, Krijuesi i sėmundjeve, i ka mėsuar nė ēdo gjė qė u sjell dobi dhe shėndet, kurse muslimanėt kanė thėnė: 'dėgjuam dhe respektuam':

[ ألا يعلم من خلق وهو اللطيف الخبير ] (الملك 14)

"A nuk e di Ai qė ka krijuar, kur dihet se Ai depėrton nė thellėsi tė sekreteve, i njeh hollėsitė". (El-Mulk: 14).

Gusli - larja

Islami ka caktuar mė shumė se shtatėmbėdhjet larje, kurse kjo e bėn muslimanin tė dalluar nė kėtė rrafsh.

All-llahu, xhel-le shanuhu, ka caktuar guslin, larjen e tėrė trupit nė shumė raste, siē ėshtė nė ditėn e xhuma, nė ditėn e bajramit, pas ejakulimi, pas marėdhėnieve intime, me hyrjen e dikujt nė Islam, etj.

Ky rasti i fundit mjafton si argument pėr tė treguar se ēfarė rėndėsie i jep Islami pastrimit.

All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė:

[ يا أيها الذين آمنوا لا تقربوا الصلاة وأنتم سكارى حتى تعلموا ما تقولون ولا جنبا إلا عابري سبيل حتى تغتسلوا ] (النساء 43)

"O ju qė besuat, mos iu afroni namazit duke qenė tė dehur, derisa tė dini se ē'flitni, e as duke qenė xhuhubė (tė papastėr) derisa tė laheni, pėrpos kur jeni udhėtarė. …". (En-Nisa: 43).

All-llahu, xhel-le shanuhu, e urdhėron Ejubin, alejhisselam, duke i thėnė:

[ اركض برجلك هذا مغتسل بارد وشراب] (سورة ص 42)

"Bjeri me kėmbėn tėnde tokės! Ky ėshtė (ujė) i ftohtė, lahesh dhe pi". (Sad: 42).

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"حق على كل مسلم أن يغتسل في كل سبعة أيام يغسل رأسه وجسده" رواه الشيخان واللفظ لمسلم.

"Secili musliman e ka obligim qė tė lahet pėr ēdo javė, tė lan kokėn dhe trupin". (Buhariu dhe Muslimi).

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"غسل يوم الجمعة على كل محتلم وسواك ويمس من الطيب ما قدر عليه" رواه مسلم(18)

"Obligohet tė lahet secili i moshėrritur nė ditėn e Xhuma, tė pėrdor misvakun dhe tė parfymoset aq sa mundet". (Muslimi).

Njeriu gjatė historisė ka zbuluar rėndėsinė e madhe qė ka pastrimi i trupit tė tij dhe me larje ka shėruar shumė sėmundje, mirėpo gjat historisė nuk ėshtė njohur asnjė popull qė e ka organizuar aq mirė kėtė gjė sikurse forma me tė cilėn All-llahu e ka nderuar kėtė umet.

Urtėsia e kėsaj qėndron nė faktin se larja e ripėrtėrinė aktivitetin e njeriut psiko-fizikisht, e pastron dhe e transferon nė gjendjen mė tė mirė psiko-fizike.

Abdesti ėshtė arma e besimtarit

All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:

[ يا أيها الذين آمنوا إذا قمتم إلى الصلاة فاغسلوا وجوهكم وأيديكم إلى المرافق وامسحوا برءوسكم وأرجلكم إلى الكعبين، وإن كنتم جنبا فاطهروا، وإن كنتم مرضى أو على سفر أو جاء أحد منكم من الغائط أو لامستم النساء فلم تجدوا ماء فتيمموا صعيدا طيبا فامسحوا بوجوهكم وأيديكم منه، ما يريد الله ليجعل عليكم من حرج ولكن يريد ليطهركم وليتم نعمته عليكم لعلكم تشكرون] (المائدة 6)

"O ju qė besuat! Kur doni tė ngriheni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjtė. Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė udhėtim, ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyjeni (merrni tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja. All-llahu nuk dėshiron (me obligim pėr abdest e larje) t'ju sjellė ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron t'ju pastrojė (prej mėkatėve), t'ua plotėsojė tė mirėn e Tij ndaj jush e qė t'i falėnderoheni". (El-Maide: 6).

Abdesti nuk ėshtė vetėm pastrim i gjymtyrėve, nuk ėshtė vetėm pastrim i trupit pesė herė nė ditė, por ka edhe ndikim psikologjik dhe ngritje shpirtėrore, gjė tė cilėn e ndien muslimani pas abdestit dhe kėto ndjenja janė mė tė mėdha se sa mund ti tregon me shprehjet e veta.

Abdesti ka njė rol tė madh nė jetėn e muslimanit, ai e mban besimtarin vazhdimisht tė zgjuar, tė gjallė dhe tė shndėrritshėm.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"من توضأ فأحسن الوضوء خرجت الخطايا من جسده حتى تخرج من تحت أظفاره"

"Ai qė mer abdest mirė i dalin mėkatet nga trupi derisa ti dalin edhe ato qė i ka nėn thonjė". (Muslimi).

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"من توضأ فأسبغ الوضوء ثم مشى إلى صلاة مكتوبة فصلاها مع الإمام غفر له ذنبه" رواه ابن خزيمة في صحيحه

"Ai qė mer abdest mirė, pastaj ngritet pėr tė shkuar nė namazin obligativ dhe e fal me Imam i flaen mėkatet". (Sahih, Ibėn Huzejmeja).

Sekretet e abdestit

Ska dyshim se larja e gjymtyrėve qė vazhdimisht pluhurosen ėshtė shumė i rėndėsishme pėr shėndetin e pėrgjithshėm tė njeriut. Trupi i njeriut gjatė ditė si eksponohet miliona mikrobave dhe ato vazhdimisht e sulmojnė trupin e njeriut nėpėrmjet pjesėve tė zbuluara tė trupit, mirėpo gjat abdestit befasohen kėto mikrobe me njė pastrim total tė lėkurės sė pjesėve tė zbuluara, sidomos me fėrkimin e mirė dhe marjen e abdestit ashtu si duhet. Kėshtuqė pas abdestit nuk mbetet asnjė gjurmė e llomit apo mikrobeve nė trupin e njeriut.

- Pastrimi i gojės na i sjel kėto dobi:

E mbron gojėn, fytin, fėlqinė nga ndezja dhe qelbosja. I pastron dhėmbėt nga mbeturinat e ushqimit. I forcon disa muskuj tė fytyrės, ia ruan fytyrės shkėlqimin, i jep njeriut qetėsi psiqike, etj.

- Shpėrlarja e hundės e pastron hundėn nga mikrobet dhe bakteriet e ndryshme qė gjejnė vend tė pėrshtatshėm nė zbrazėtirat e hundės dhe me kėtė e mbron trupin nga depėrtimi i mikrobeve nga hunda nė pjesėt tjera tė organeve tė njeriut.

- Larja e fytyrės dhe duarve i largon mikrobet, e largon djersėn, e pastron lėkurėn nga yndyrat qė i nxjer lėkura, etj.

- Larja e kėmbėve me fėrkim tė mirė i jep njeriut ndjenja tė qetėsisė dhe rehatisė, sepse nė kėmbė kryqėzohen mbarė organizmat e njeriut, andaj njeriu gjat larjes sė kėmbėve me fėrkim ėshtė i barabartė me njeriun qė ka shkuar tu bėjė masazhė secilit organ tė trupit tė tij.

- Shkenca tregon se qarkullimi i gjakut nė esktremitetet, duart dhe kėmbėt, ėshtė mė i dobėt pėr shkak tė largėsisė nga qendra organizuese e qarkullimit tė gjakut qė ėshtė zemra, andaj me larjen e kėtyre gjymtyrėve dhe fėrkimit tė tyre e forcon qarkullimin e gjakut dhe kjo vepėr pa dyshim se e shton aktivitetin e trupit tė njeriut dhe i jep gjallėri.

Ėshtė vėrtetuar shkenctarisht se rezet e diellit, sidomos ato ultravjollcė, ndikojnė nė krijimin e kancerit tė lėkurės, mirėpo ky ndikim pakėsohet me tė madhe me marje abdest rregullisht, sepse nė kėtė formė vazhdimisht i jep lagėshti lėkurės, sidomos pjesėve qė janė tė eksponuara rezeve tė diellit dhe me kėtė u ndihmohet qelizave tė shtresave sipėrfaqėsore dhe tė brendshme tė lėkurės qė tė mbrohen nga gjurmėt e dėmshme tė rezeve.

Rėndėsia e patėrtisė sipas zbulimeve shkencore

Mė herėt nuk ka qenė i njohur ekzistimi i mikrobeve derisa njeriu e zbuloi mikroskopin, kurse kjo ka ndodhur nė shekullin e tetėmbėdhjetė.

Mikrobiollogėt ka vėrtetuar se ekziston njė numėr i hatashėm i mikrobeve nė njė centimetėr katror nė vendet e zbuluara tė trupit. Sipas tyre nė njė centimetėr katror ka prej 1-5 milion mikrobe.

Mikrobet vazhdimisht shtohen dhe pėr tu liruar prej tyre duhet larė vazhdimsht lėkurėn, kurse kjo vepėr realizohet duke marė abdest, njė adhurim me tė cilin na ka urdhėruar All-llahu, subhanehu ve teala, dhe na ka stimuluar nė te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pasiqė abdesti ėshtė njė vepėr qė pėrsėritet disa herė gjatė ditės.

Shkenctarėt pėr tua bėrė tė qartė njerėzve se sa mikrobe dhe bakterie ka nė lėkurėn e njeriut dhe konfliktet qė janė mes tyre i kanė krahasuar me ruzullin tokėsor dhe konfliktet e njerėzve qė ndodhin mbi te.

Ata thonė se me njė larje njeriu largon nga trupi i tij mė shumė se dy qind milion mikrobe.

Mikrobet vazhdimisht shtohen andaj duhet tė eliminohen vazhdimisht dhe nė mėnyrė tė rregullt qė tė mbeten pak nė numėr qė tė ketė mundėsi trupi i njeriut tė ballafaqohet me ta. Kėtė rol edhe e luan gusli dhe abdesti.

Pėr shembull, vetėm nė gojė gjinden llojlloj mikrobesh dhe bakteriesh qė janė mė shumė se njė qind lloj, kurse arrinė deri nė pesė miliard mikrobe nė njė milimetėr katror. Kėto mikrobe ushqehen nga mbeturinat e ushqimit mes dhėmbėve, shtimi dhe zhvillimi i tyre prodhojnė thartėsira dhe prodhime tė shumta qė ndikojnė nė gojėn, erėn e gojės, ngjyrėn e dhėmbėve dhe punėn e tyre, andaj nėse nuk largohen disa herė nė dirė, ato shkaktojnė prishjen e dhėmbėve dhe sėmundjet e nofullės.

Zbulimet shkencore na e sqarojnė rėndėsinė e zbatimit tė mėsimeve islame dhe neglizhimi i tyre i sjell pasojat negative.

Mos shkurtimi i thonjve i sjell shumė sėmundje, sepse nėn thonjė grumbullohen miliona bakterie qė luajnė njė rol shumė tė madh nė bartjen e sėmundjeve.

Mosruajtja e qimeve tė nėnsjetullave ėshtė shkak pėr pėrhapjen e morrave tė nėnsjetullave qė pėrhapet me tė madhe ne Europė.

Njė gram i bajgės sė njeriut ka mė shumė se njė qind miliard mikrobe dhe kanė ndikim shumė tė madh nė pėrhapjen e sėmundjeve ngjitėse nėse lihen vend pa vend.

Mrekullia shkencore nė rregullat e pastėrtisė

Aspektet e mrekullisė shkencore tė Kur'anit dhe Sunnetit gjatė ligjėsimit tė pastėrtisė del nė shesh nė kėto forma:

1- Prej sekreteve tė medicinės preventive nė Islam ėshtė se pastėrtinė e ka caktuar si adhurim dhe kjo i jep shpirt dhe vazhdimėsi tė cilin nuk ka mundėsi ta sjell asnjė ligj tjetėr.

2- Thjeshtėsia nė detyrime dhe lehtėsimi nė zbatim, saqė nuk kėrkojnė harxhime materiale e as lodhje fizike.

3- Subjektivitet. Domethėnė secili musliman i zbaton kėto mėsime nė shenjė tė adhurimit ndaj All-llahut, andaj nuk ka nevojė pėr drejtor qė e kontrollon, sepse kontrolla te besimtari lind nga brendėsia e besimtarit.

4- Vazhdimėsia, sepse zbatimi i urdhėrave islame nuk ėshtė e ndėrlidhur me ndonjė kohė tė caktuar ose moshė tė caktuar, por vazhdojnė me vazhdimin e njeriut.

5- Ai qė e njeh Kur'anin dhe Sunnetin e kupton se Islami nuk ka lėrė asnjė gjė nga medicina preventive pa aluduar nė te nė formė direkte ose indirekte, kurse njeriut i ka lėnė hapėsirėn e studimit tė urtėsive tė tyre.

6- Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte analfabet andaj edhe nuk ka mundur ti mėson kėto sekrete tė ēuditshme dhe ti cakton mjetet e pėrshtatshme pėr pastėrti pėr tė arritur pastėrtinė dhe eliminimin e mikrobeve dhe bakterieve, mirėpo ka caktuar shumė ligje dhe sunete, urtėsitė e tė cilave i ka zbuluar shkenca moderne shumė shekuj mė vonė. Kjo tregon se pėrcaktimi i kėtyre ligjeve dhe suneteve ėshtė shpallje nga All-llahu, subhanehu ve teala.

All-llahu, xhel-le shanuhu, ka thėnė:

"وما كنت تتلو من قبله من كتاب ولا تخطه بيمينك إذاً لارتاب المبطلون بل هو آيات بينات في صدور الذين أوتو العلم".

"Ti (Muhammed) nuk ishe qė lexon ndonjė libėr para kėtij, e as qė shkruajshe atė me dorėn tėnde tė djathtė, pse atėherė do tė dyshonin ata tė prishurit. Por jo, ai ėshtė plot argumente tė qarta nė zemrat e atyre qė u ėshtė dhėnė dituria, e argumentet Tona nuk i mohon kush pos tė shfrenuarve". (El-Ankebut: 48- 49).

All-llahu na bėftė nga ata qė janė tė pastėrt, pastrohen vazhdimisht, dhe i dojnė tė pastėrtit. Amin

Literaturė pėr konsultim:

"Kanonizimin e mrekullisė shkencore nė Kur'an dhe Sunnet".

Revistėn "El-Muxhtemea", nr. 98 tė vitit 1972.

Noble and Somerville 1974 microbiology of nymmen. Skiing.

Kligman 1965 skin becteria and their role in in ections.

Misvaku dhe kujdesi pėr dhėmbėt", Abdullah Abdurezak Mesud.

Studimin me titull: "Misvaku dhe pėrfitimet farmaceutike tė reja", nga Konferenca e parė e medicinės Islame tė mbajtur nė Kairo nė vitin 1987.

"Emradul-Xhinsije ukubetun ilahije", Abdul-Hamid El-Kudat.

"Learll and clarle 1980 preventive mograw hill".

"Sėmundjet ngjitėse dhe medicina preventive", botim i Kėshillit tė mrekullisė shkencore.