Make your own free website on Tripod.com
Home
Ku`rani Fisnik
Mbikqyrja e All-llahut
Ligji i All-llahut
Pejgamberi a.s
Falja e sabahut
Leximi i Kur'anit fisnik
Dallimet ne mes te Kuranit dhe Bibles
Pendimi
Pastertia ne islam
Xhumaja
Lutja & Duaja
Zekati
Haxh-xhi
Dijetarėt
Syneti
Muajt e shenjte
Agjerimi
Kurban
Festa e Bajramit
Nata e Kadrit
Keshilla per Rinin
Deshmia
Gusli-Larja
Saber & Durim
Sadaka
Kur te shohim Enderr
Gjumi
Selami Pėrshėndetja
Islami Gjermani
Mungesa e frikerespektit
Vellezerit ne Islam
Shiteblerja ne Islam
Defektet ne Rruge
Sjellja ne Xhami
Shoqerimi
Zinaja
Gruaja
Babi im
Udhetimi
Mikpritja
Ngrenia dhe pija
Jeta bashkeshortore
I semuri dhe vizita e tij
Falli dhe tregimi i fatit
Festa e Vitit te ri
Evropa dhe Islame
Hapja e gojes dhe teshtitja
Pushimet Verore
Ibadeti-Adhurimi
Melaiket-Engjujt
Tė dėrguarit
Dita e fundit
Drejtėsia
Shendeti
Mbi arsimimin
Xhenneti & Xhehennemi


Dėshmia nė rrugė tė All-llahut tek sahabėt e rinj

 

Pjesmarja e sahabėve nė rreshtat e xhihadit ishte shkak qė All-llahu (subhannnehu ve teala) tė zgjedhė nga mesi i tyre shehidė tė cilėt flijuan jetėn nė rrugė tė Allahut. Kjo ėshtė njė zgjedhje e pastėr nga All-llahu siē thotė nė librin e Tij “ Nė qoftė se juve u preku ēka u dhemb (nė Uhud), edhe atė popull (armikun) e pat prekur dhembje si kjo e juaja (nė Bedr). Ne, kėto ditė i ndrrojmė (u japim nė pėrdorim) mes njerėzve pėr t'u ditur tek All-llahu ata qė besuan dhe pėr t'i zgjedhur disa prej jush pėr dėshmorė (ose dėshmues). All-llahu nuk i do zullumqarėt.” (Ali Imran – 140). Kjo zgjedhje ėshtė begati e madhe nga ana e Allahut [subhanehu ve teala] Ai nuk ia jep kėtė begati pėrvėē atij qė e meriton.

Shehidėt kanė gradė tė lartė tek All-llahu. Ata janė tė gjallė ndonėse njerėzit mendojnė pėr ta se janė tė vdekur. “Kurrsesi tė mos mendoni se janė tė vdekur ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e All-llahut. Pėrkundrazi, ata janė tė gjallė duke u ushqyer te Zoti ityre. Ata janė tė gėzuar me begati e dhurata qė ua dha All-llahu, e s'ka dyshim se All-llahu nuk ua humb shpėrblimin besimtėrėve„ (Ali Imran 169-171). Shehidėt pyesin njėri tjetrin pėr vėllezėrit e tyre qė kanė mbetur nė dunja. Ata lusin All-llahun qė tė kthehen nė dunja, jo tė shtyrė nga dėshira pėr kėnaqėsitė e kėsaj bote por qė tė vriten nė rrugė tė All-llahut edhe njė herė.

Njėri nga sahabėt e rinj na transmeton njė hadith me kuptim tė madh qė flet pėr vlerėn e dėshmisė nė rrugė tė All-llahut. Pra transmeton Mikdam ibėn Ma`dikerb [radiall-llahu anhu]“Shehidi ka gjashtė veēori tek All-llahu: i falen mėkatet me derdhjen e pikės sė parė tė gjakut tė tij, e sheh vendin e tij ne xhennet, mbrohet nga dėnimi i varrit, sigurohet nga Trishtimi i madh (Kijameti), i vėndohet ne kokė kurora e qetėsisė – njė margaritar i saj ėshtė mė i vlefshėm se tėrė bota dhe atė qė mban ajo, martohet me 72 hyri, ndėrmjetėson tek All-llahu pėr shtatėdhjetė tė afėrm tė tij.(Tirmidhiu, Ahmedi, Ibėn Maxhe).

Njėri prej kėtyre sahabėve tė rinj pėrgėzohet me xhennet duke qenė nė kėtė botė,ai ėshtė Talha ibėn Ubejdullah. Transmeton Xhabir ibėn Abdullahi [radiall-llahu anhu] i cili thotė: Dėgjova Pejgamberin a.s.i cili thoshte: “Kush dėshiron tė sheh njė shehid i cili ec mbi tokė le tė shikojė Talha ibėn Ubejdullahin.„ (Transmeton Tirmidhiu)

Transmeton Enesi [radiall-llahu anhu]i cili thotė: Harithi u godit nė ditėn e Bedrit. Ishte nė moshė tė hershme. Erdhi nėna e tij te Pejgamberi a.s.dhe i tha: O i Dėrguar i All-llahut!Ti e di se sa i rėndėsishėm ishte Harithi pėr mua. Nėse ėshtė nė xhennet do tė bėj durim dhe do tė shpresoj nga All-llahu shpėrblim e nėse nuk ėshtė ashtu vallė ē`tė bėj? I Dėrguari tha: mjer pėr ty! a je ēmendur? mendon se xhenneti ėshtė njė?! Jo xhennetet janė tė shumta, e djali yt ėshtė nė xhennetin Firdeus.” (Transmeton Buhariu).

Umejr ibėn Vekkasi [radiall-llahu anhu] sikur e dinte ditėn e Bedrit se ka “takim”me dėshminė (shehidllėkun) pėr atė shkak nguli kėmbė qė tė merr pjesė. Ta ndėgjojmė S`adim i cili na rrėfen ngjarjen e vėllaut tė tij. Ai thotė: “E shikoja vėllaun tim Umejrin para se tė na rekrutoj Pejgamberi a.s. se si fshihej. E pyeta : ē`bėn ashtu o vėlla? Mė tha: kam frikė tė mė sheh Pejgamberi a.s., tė mė vlerėsojė se jam i vogėl e tė ndalojė pjesėmarrjen nė luftė kurse unė dua tė marė pjesė se ndoshta All-llahu mė furnizon dėshminė.

Kur e pa Pejgamberi a.s. e vlerėso si tė vogėl dhe e ktheu. Ai fillon tė qaj kėshtuqė Pejgamberi a.s. i dha lejen. S`adi thotė : ia njgjeshja fortė mbajtėsen e shpatės sė tij sepse ishte i vogėl (qė mos t’i bie sh p.). U vra sapo kishte arritur tė gjashtėmbėdhjetat e jetės sė tij .

Prej sahabėve tė rinj qė ranė shehid ishte edhe M`avedh ibėn Harith [radiall-llahu anhu]

A i ke pėshpėritur vetvetes vėlla i dashur qė tė ecish rrugės kėtyre tė rinjve ?

Tė fitosh dėshminė (shehidllėkun) nė rrugė tė All-llahut?

Ka shumė prej atyre qė kanė dėshirė tė flakte pėr tė arritur vlerėn e shehidllėkut dhe gradėn e shehidėve mirėpo ndoshta nuk u mundėsohet. Pėr kėta njerėz Pejgamberi alejhis-selam ka thėnė: “Kush lut Allahun me sinqeritet qė tė fitoj shehidllėkun All-llahu ia jep gradėn e shehidit edhe nėse vdes nė shtratin e tij .(Muslimi).

Hadithin e lartėpėrmendur e transmeton Sehėl ibėn Hanif [radiall-llahu anhu] Me tė njejtin kuptim transmeton nga Pejgamberi a.s. edhe njė sahabij i ri, ai ėshtė Muadh ibėn Xhebeli i cili na tregon se Pejgamberi a.s. ka thėnė: “Kush kėrkon nga All-llahu qė tė vritet nė rrugė tė Tij, me zemėr tė sinqertė, All-llahu e shpėrblen sikur shehidin edhe nėse vdes nė shtratin e tij.„ (Tirmidhiu)

Mirėpo dėshira e thjeshtė (e zhveshur nga sinqiriteti) ėshtė gjė e lehtė. Dėshira e sinqertė tė cilėn e di All-llahu [subhanehu ve teala] ėshtė ajo dėshirė qė tė shpien tek ajo gradė e lartė, ajo dėshirė e detyron pronarin e saj qė tė pėrgaditet veten pėr kėtė gradė tė lartė, frikacaku dhe i dobėti kėtu nuk kanė vend.

Muhammed Duvejjish “Shebabus- sahabe”