Make your own free website on Tripod.com
Home
Ku`rani Fisnik
Mbikqyrja e All-llahut
Ligji i All-llahut
Pejgamberi a.s
Falja e sabahut
Leximi i Kur'anit fisnik
Dallimet ne mes te Kuranit dhe Bibles
Pendimi
Pastertia ne islam
Xhumaja
Lutja & Duaja
Zekati
Haxh-xhi
Dijetarėt
Syneti
Muajt e shenjte
Agjerimi
Kurban
Festa e Bajramit
Nata e Kadrit
Keshilla per Rinin
Deshmia
Gusli-Larja
Saber & Durim
Sadaka
Kur te shohim Enderr
Gjumi
Selami Pėrshėndetja
Islami Gjermani
Mungesa e frikerespektit
Vellezerit ne Islam
Shiteblerja ne Islam
Defektet ne Rruge
Sjellja ne Xhami
Shoqerimi
Zinaja
Gruaja
Babi im
Udhetimi
Mikpritja
Ngrenia dhe pija
Jeta bashkeshortore
I semuri dhe vizita e tij
Falli dhe tregimi i fatit
Festa e Vitit te ri
Evropa dhe Islame
Hapja e gojes dhe teshtitja
Pushimet Verore
Ibadeti-Adhurimi
Melaiket-Engjujt
Tė dėrguarit
Dita e fundit
Drejtėsia
Shendeti
Mbi arsimimin
Xhenneti & Xhehennemi


Muajt e shenjtė

 

(Rexheb, muaji i shtatė i kalendarit islam. 01-Rexheb-1424/29-08-2003 sh.r.) Muajt e shenjtė janė katėr, edhe ato janė tė pėrmendura nė Kur'an. All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:

{إِنَّ عِدَّةَ ٱلشُّهُورِ عِندَ ٱللَّهِ ٱثْنَا عَشَرَ شَهْراً فِي كِتَـٰبِ ٱللَّهِ يَوْمَ خَلَقَ ٱلسَّمٰوٰت وَٱلأرْضَ مِنْهَا أَرْبَعَةٌ حُرُمٌ} [التوبة:36].

“Te All-llahu numri i muajve ėshtė dymbėdhjetė (sipas hėnės), ashtu si ėshtė nė librin e All-llahut, prej ditės kur krijoi qiejt dhe tokėn. Prej tyre katėr janė tė shenjtė. Kjo ėshtė fe e drejtė. Pra, mos e ngarkoni (me mėkat) veten tuaj nė ata (katėr muaj). Luftoni tė gjithė idhujtarėt pa dallim, siē ju luftojnė ata juve pa dallim, e dijeni se All-llahu ėshtė me ata qė ruhen (tė kėqijave)”. (Et-Teube: 36).

Kėtė qė e ka pėrmendur Kur'ani nė mėnyrė tė pėrgjithėsuar, e ka detajizuar Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė hadithet e tija.

Ai ka sqaruar se kėto katėr muaj janė: Rexhebi, Dhul-Kadeja, Dhul-Hixheja dhe Muharemi.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

((إن الزمان قد استدار كهيئته يوم خلق الله السموات والأرض، السنة اثنا عشر شهراً، منها أربعة حرم، ثلاث متواليات: ذو القعدة وذو الحجة والمحرم، ورجب مضر الذي بين جمادى وشعبان)).

“Koha ėshtė rrotulluar nė tė njejtėn formė qė nga dita qė All-llahu ka krijuar qiejtė dhe tokėn. Viti i ka dymbėdhjet muaj, katėr prej tyre janė tė shenjtė, tre njė pas njė: dhil-kadeja, dhil-hixheja dhe muharemi, dhe rexhebul-mudar, qė gjindet mes xhumades dhe shabanit”. (Buhariu dhe Muslimi).

E ka potencuar shenjtėrinė e kėtyre muajve duke thėnė nė haxhin lamtumirės: cili muaj ėshtė ky? Thanė: All-llahu dhe Pejgamberi e dinė. Tha: muaj i shenjtė. Tha:

((فإن الله حرم عليكم دماءكم وأموالكم وأعراضكم كحرمة يومكم هذا، في شهركم هذا، في بلدكم هذا)).

“All-llahu ua ka ndaluar nėpėrkėmbjen e gjakut, pasurisė dhe nderit ashtu siē e ka bėrė tė shenjtė kėtė ditė, kėtė muaj dhe kėtė vend”. (Buhariu).

Kur'ani nė mėnyrė tė veēantė e pėrmend muajin Dhil-Kade, duke folur nė ajetin e sures Bekare:

{ٱلشَّهْرُ ٱلْحَرَامُ بِٱلشَّهْرِ ٱلْحَرَامِ وَٱلْحُرُمَـٰتُ قِصَاصٌ فَمَنِ ٱعْتَدَىٰ عَلَيْكُمْ فَٱعْتَدُواْ عَلَيْهِ بِمِثْلِ مَا ٱعْتَدَىٰ عَلَيْكُمْ} [البقرة:194].

“Muaji i shenjtė (i sivjetit) ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė devotshmit”. (El-Bekare: 194).

Pra, ky ajet flet pėr pengimin qė ua kanė bėrė kurejshitėt muslimanėve e nuk i kanė lėrė tė hynė nė Kabe, vitin e Hudejbisė, nė muajin Dhil-Kade, atėherė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e kompenzoi kėtė umre nė vitin qė erdh, po nė muajin Dhil-Kade. (Ibėn Kethiri, 1/ 330).

Kėto muaj kanqė qenė tė shenjtė edhe nė injorancė. Shkaku i konsiderimit tė shenjtė tė kėtyre muajve qėndron nė pėrgaditjen qė kanė bėrė ata pėr tė kryer haxhxhin. Nė muajin Dhil-Kade, ata janė ndalur nga lufta, nė muajin Dhil-Hixhxhe kanė kryer haxhxhin, kurse nė muajin Muharem kanė pushuar nga haxhxhi dhe janė kthyer nė shtėpi. Kurse muajin Rexheb e kanė konsideruar tė shenjtė nė mes tė vitit qė tė kenė kohė pėr tė vizituar Qaben dhe pėr tė bėrė umre nė te. (Ibėn Kethiri, 4/ 89).

اka thotė Kur'ani pėr muajt e shenjtė?

All-llahu, subhanehu ve teala, nė Kur'an thotė:

{إِنَّ عِدَّةَ ٱلشُّهُورِ عِندَ ٱللَّهِ ٱثْنَا عَشَرَ شَهْراً فِي كِتَـٰبِ ٱللَّهِ يَوْمَ خَلَقَ ٱلسَّمٰوٰت وَٱلأرْضَ مِنْهَا أَرْبَعَةٌ حُرُمٌ ذٰلِكَ ٱلدّينُ ٱلْقَيّمُ فَلاَ تَظْلِمُواْ فِيهِنَّ أَنفُسَكُمْ} [ التوبة:36].

“Te All-llahu numri i muajve ėshtė dymbėdhjetė (sipas hėnės), ashtu si ėshtė nė librin e All-llahut prej ditės kur krijoi qiejt dhe tokėn. Prej tyre katėr janė tė shenjtė. Kjo ėshtė fe e drejtė. Pra, mos e ngarkoni (me mėkat) veten tuaj nė ata (katėr muaj). Luftoni tė gjithė idhujtarėt pa dallim, siē ju luftojnė ata juve pa dallim, e dijeni se All-llahu ėshtė me ata qė ruhen (tė kėqijave)”. (Et-Teube: 36).

Te All-llahu, domethėnė nė vendimin e tij, ose disa tė tjerė kanė thėnė nė Leuhul-Mahfudh. (shiko: Tefsir Begavi, 4/4).

Katadeja thotė:

"العمل الصالح أعظم أجراً في الأشهر الحرم، والظلم فيهن أعظم من الظلم فيما سواهن، وإن كان الظلم على كل حال عظيماً".

“Veprat e mira kanė mė shumė shpėrblim nė muajt e shenjtė, kurse zullumi nė to ėshtė mė i madh se ai qė bėhet nė muajt tjerė, edhe pse zullumi nė ēdo rast ėshtė mėkat i madh”.

Sa i pėrket zullumit qė ėshtė pėrmendur nė ajet, ka dy komentime pėr te;

Njėri: mos i bani zullum vetvetes duke i konsideruar kėto muaj, muaj ku ska ndalesa.

Dy: duke bėrė mėkate nė kėto muaj.

All-llahu, subhanehu ve teala, kur e madhėron njė gjė nė njė mėnyrė, ajo ka peshė tė caktuar, e nėse e madhėron nė disa forma, pa dyshim se kjo gjė peshon edhe mė shumė, mvarėsisht nga mėnyrat e madhėrimit. Shumfishohet dėnimi i veprave tė kėqija nė kėto muaj ashtu sikurse shumfishohet shpėrblimi i veprave tė mira nė to. Ai qė e respekton All-llahun nė muajin e shenjtė, nė vendin e shenjtė, nė shtėpinė e shenjtė nuk ėshtė i barabartė me ate qė e adhuron nė muaj tjetėr, nė vend tjetėr, dhe nė xhami tjetėr. Nė kėtė aludon All-llahu, subhanehu ve teala, edhe nė ajetin:

{يٰنِسَاء ٱلنَّبِىّ مَن يَأْتِ مِنكُنَّ بِفَـٰحِشَةٍ مُّبَيّنَةٍ يُضَاعَفْ لَهَا ٱلْعَذَابُ ضِعْفَيْنِ}

“O gra tė Pejgamberit, cilado prej jush qė bėn punė tė ligė e tė shėmtuar, asaj dėnimi i shtohet dyfish, e kjo pėr All-llahun ėshtė shumė lehtė”. (El-Ahzab: 30).

Pėr shkak tė madhėrisė dhe nderit tė tyre tė madh”. (Tefsir Kurtubi, 2/ 500).

Lufta nė muajt e shenjtė

Tė gjithė dijetarėt janė tė pajtuar se lejohet mbrojtja dhe rezistimi i armikut nėse na lufton nė muajt e shenjtė. Ata kanė dalluar mes vete sa i pėrket fillimit tė luftės nė muajt e shenjtė; a ėshtė ky vendim i deroguar, apo vazhdon tė jet valid?

Mendimi i parė: kanė thėnė se ky ajet ėshtė deroguar me ajetin:

{وَقَاتِلُواْ ٱلْمُشْرِكِينَ كَافَّةً كَمَا يُقَـٰتِلُونَكُمْ كَافَّةً} [التوبة:36]

“Luftoni tė gjithė idhujtarėt pa dallim, siē ju luftojnė ata juve pa dallim, e dijeni se All-llahu ėshtė me ata qė ruhen (tė kėqijave)”. (Et-Teube: 36).

Edhe ky mendim ėshtė mendimi mė i njohur. Andaj lejohet tė fillohet me luftė nė muajt e shenjtė, sepse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka rrethekuar banorėt e Taifit nė muajin Dhil-Kade. Kėtė mendim e ka vlerėsuar si mė tė saktė imam Kurtubiu.

Mendimi i dytė: lufta nė kėto muaj ėshtė haram dhe se ky ajet nuk ėshtė deroguar. Sepse All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:

{لاَ تُحِلُّواْ شَعَائِرَ ٱللَّهِ وَلاَ ٱلشَّهْرَ ٱلْحَرَامَ} [المائدة:2]،

“O ju qė besuat! Mos i shkelni simbolet e All-llahut, as muajin e shenjtė (mos lejoni luftėn),…”. (El-Maide: 2).

Dhe ajeti:

{ٱلشَّهْرُ ٱلْحَرَامُ بِٱلشَّهْرِ ٱلْحَرَامِ وَٱلْحُرُمَـٰتُ قِصَاصٌ فَمَنِ ٱعْتَدَىٰ عَلَيْكُمْ فَٱعْتَدُواْ عَلَيْهِ بِمِثْلِ مَا ٱعْتَدَىٰ عَلَيْكُمْ} [البقرة:194]

“Muaji i shenjtė (i sivjetit) ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė devotshmit”. (El-Bekare: 194).

Xhabiri, radijall-llahu anhu, thotė: Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk ka luftuar nė muajin e shenjtė, pėrveē nėse e kanė sulmuar. E kur vinin kėto muaj nuk luftonte derisa tė kalonin”. (Ahmedi dhe tė tjerėt, hadithi ėshtė hasen).

Agjėrimi i muajve tė shenjtė

Nuk ka asnjė hadith tė vėrtetė nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė flet se ėshtė i pėlqyeshėm agjėrimi nė kėto muaj.

Disa sahabe kanė folur dhe kanė konsideruar tė pėlqyeshme agjėrimin e muajve tė shenjtė. Prej tyre ėshtė Ibėn Omeri, radijall-llahu anhu, mirėpo ky nuk e sheh tė pėlqyeshme pėrveē pėr ate qė agjėron tėrė vitin, domethėnė njė ditė po e njė jo. (Shiko: “El-Mugni”, 3/ 167).

Kanė ardhur edhe disa transmetime nga parardhėsit tanė qė e kanė konsideruar tė pėlqyeshėm agjėrimin nė kėto muaj, prej tyre ėshtė Hasan Basriu, Ebu Ishak Sebiu, kurse Theuriu thotė:

"الأشهر الحرم أحب إلي أن أصوم فيها".

“Mė e dashur pėr mua ėshtė tė agjėroj nė muajt e shenjtė”. (Letaiful-Mearif, fq. 123- 124).

Ibėn Tejmijje thotė: “…Veēimi i muajit Rexheb dhe Shaban me agjėrim ose itikaf, nuk kemi asnjė argument nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pėr kėtė vepėr, as nga sahabet e as nga imamėt e muslimanėve…kurse sa i pėrket agjėrimit tė muajit Rexheb, tė gjitha hadithet qė flasin pėr kėtė temė janė tė dobėta ose tė shpifura”. (Mexhmuul-Fetava, 25/ 290- 291).

ثshtė i vėrtetė fakti se Omeri, radijall-llahu anhu, u binte duarve, atyre qė agjėronin nė muajin Rexheb e thoshte: “Hani, sepse ėshtė muaj tė cilin e madhėronin injorantėt”. (Abdur-Rezaku nė Musenef, kurse shejh Albani tregon se ėshtė i vėrtetė).