Make your own free website on Tripod.com
Home
Ku`rani Fisnik
Mbikqyrja e All-llahut
Ligji i All-llahut
Pejgamberi a.s
Falja e sabahut
Leximi i Kur'anit fisnik
Dallimet ne mes te Kuranit dhe Bibles
Pendimi
Pastertia ne islam
Xhumaja
Lutja & Duaja
Zekati
Haxh-xhi
Dijetarėt
Syneti
Muajt e shenjte
Agjerimi
Kurban
Festa e Bajramit
Nata e Kadrit
Keshilla per Rinin
Deshmia
Gusli-Larja
Saber & Durim
Sadaka
Kur te shohim Enderr
Gjumi
Selami Pėrshėndetja
Islami Gjermani
Mungesa e frikerespektit
Vellezerit ne Islam
Shiteblerja ne Islam
Defektet ne Rruge
Sjellja ne Xhami
Shoqerimi
Zinaja
Gruaja
Babi im
Udhetimi
Mikpritja
Ngrenia dhe pija
Jeta bashkeshortore
I semuri dhe vizita e tij
Falli dhe tregimi i fatit
Festa e Vitit te ri
Evropa dhe Islame
Hapja e gojes dhe teshtitja
Pushimet Verore
Ibadeti-Adhurimi
Melaiket-Engjujt
Tė dėrguarit
Dita e fundit
Drejtėsia
Shendeti
Mbi arsimimin
Xhenneti & Xhehennemi

Zinaja- tradhti bashkėshortore dhe kurvėri

Lavdėrimet i takojnė Allahut tė vetėm, salatet dhe salavatet i takojnė Muhamedit, sal-lAllahu alejhi ve selem, pas tė cilit nuk ka mė tjetėr pejgamber.

Tradhtia bashkėshortore dhe kurvėria shkaktojnė ēoroditje dhe fatkeqėsi tė madhe e cila mund tė shpėrndahet lehtė. Pasojat e dėmshme tė cilat rezultojnė nga ato shkaktojnė dėm tė madh jo vetėm atyre tė cilėt i kryejnė ato, por edhe umetit musliman nė tėrėsi. Pėr shkak tė faktit qė kėto mėkate janė tė pėrhapura dhe ngase ekzistojnė shumė rrugė tė cilėt shpiejnė deri tek to, duhet njohur pasojat e dėmshme dhe dėmin e madh qė rezultojnė nga kėto mėkate. Tradhtia bashkėshortore dhe kurvėria shpie nė:

Kombinimin tė gjitha karakteristikat tė liga, e dobėson imanin, asgjėson devotshmėrinė dhe aftėsinė mbrojtėse, prish moralin (virtytet morale) dhe zhduk ndershmėrinė.

Zhdukjen e turpit dhe nė paraqitjen e kryesve tė saj si njerėz tė paturpshėm.

Nxirjen dhe ngrysjen e fytyrės pėr ēdonjėri qė e shikon nė tė.

Nxirjen e zemrės dhe humbjen e dritės sė saj.

Vuajtjen nga varfėria e vazhdueshme tė kryesit tė kurvėrisė. Allahu nė njė Hadith Kudsij ka thėnė: “Do t’i shkatėrroj tiranėt dhe do t’i sprovoj me varfėri kurvarėt (zinaqarėt).”

Atė qė kryesi tė bėhet i parėndėsishėm para Allahut dhe bėnė qė tė humb respektin dhe vlerėn para njerėzve.

Privimin e kryesit nga pėrshkrimi i tė qenurit tė moralshėm dhe i pastėr dhe zėvendėsimi i saj me pėrshkrimin e tė qenurit kurvar (shkelės i kurorės), mėkatar dhe mashtrues.

Shkaktimin e ndjenjės sė vetmisė tė cilėn Allahu e rrėnjos nė zemrėn e kryesit dhe qė reflektohet nė fytyrėn e tij, gjersa njerėzit e ndershėm kanė fytyra tė hareshme, zemra tė lumtura, dhe ēdonjėri qė qėndron me ta kėnaqet, gjė qė ėshtė krejt e kundėrtė me gjendjen e kurvarėve.

Sjelljen me dyshim dhe mosbesim tė njerėzve ndaj kurvarėve.

Atė qė gjėrat zakonisht tė shkojnė (ecin, rrjedhin) kundėr asaj ēka shpresojnė kurvarėt andaj edhe rrjedhimisht ata bėhen tė brengosur. Ai i cili kėrkon kėnaqėsi nė mosbindje ndaj Allahut do tė dėnohet duke e arritur tė kundėrtėn e asaj ēfarė ka shpresuar. E mira mund tė realizohet vetėm pėrmes bindjes ndaj Allahut, pasi qė Allahu mosbindjen ndaj Tij nuk e ka bėrė rrugė e cila ēon kah e mira. Nėse kurvarėt do tė dinin kėnaqėsinė qė rrjedh nga tė mbeturit i pastėr (i ndershėm), ata do tė vėrenin (kuptonin) se atė ēka e kanė lėnė anash ėshė shumė e vlefshme se kėnaqėsia qė e patėn nė kryerjen e mėkatit.

Humbjen e mundėsisė qė kurvarėt tė kėnaqen me huritė (vashat) e xhenetit.

Ndėrprerjen e lidhjeve me prindėrit dhe familjen e kryesit, fitim tė parave tė pista, nė shtypjen e njerėzve dhe nė humbjen e familjes sė tij. Ky mėkat zakonisht ndodh pas kryerjes sė mėkateve tjera qė shpiejnė deri te ky mėkat, dhe gjithashtu shkakton qė tė ndodhin mėkate tjera.

Shkatėrrimin e dinjitetit sė femrės, turpėrimin e vajzės dhe familjes sė saj.

ا’nderimin (turpėrimin), i cili rezulton nga ky veprim ėshtė mė i rėndė dhe mė i gjatė sesa tė veprimeve tė njėjta tė cilat i kryejnė pabesimtarėt, sepse pasi qė pabesimtari tė pendohet sinqerisht nga mosbesimi i tij dhe tė pėrqafon Islamin, zhduket turpėrimi dhe ai person ėshtė i pastruar. Kjo nuk vlen pėr kurvarėt muslimanė tė cilėt pastrohen pas pendimit, mirėpo konsiderohet tė kenė shkallė mė tė ulėt se ata muslimanė tė cilėt gjithmonė kanė qenė tė pastėr e tė ndershėm. Nėse ndokush e hedh njė vėshtrim tė sinqertė pėrreth shoqėrisė sė tij, sigurisht se do tė vėrej qė ato femra tė cilat kanė bėrė kurvėri, e kuptojnė se e kanė shumė vėshtirė tė gjejnė bashkėshortė i cili ėshtė i gatshėm t’i martoj ato.

Atė qė nėse femra kryen kurvėri dhe mė vonė aborton, atėherė ajo i ka bėrė dy mėkate tė mėdha. Nėse ėshtė e martuar edhe gėnjėn duke pohuar qė fėmija ėshtė i burrit tė saj, si dhe nėse nė shtėpinė e saj e sjell njė person tė huaj, … si dhe kryerjen e shumė mėkateve tjera nė mėnyrė tė pavetėdijshme.

Lindjen e fėmiut i cili do tė jetė i privuar nga prindėrit dhe lidhjet familjare dhe tė cilėt do t’a udhėzonin dhe mėsonin. Pėr mė tepėr, ky fėmijė gjatė tėrė jetės sė tij do tė jeton me ndjenjėn e tė qenurit i degraduar dhe mė pak i vlefshėm brenda bashkėsisė.

Prishjen e nderit tė femrave tė cilat mė parė ishin tė pastėrta gjė qė mund tė shpie nė mosmartesėn e tyre.

Nxitjen e armiqėsisė dhe e zjarrit tė hakmarrjes tė familjes sė femrės, pėr shkak tė turpit tė cilėn e ndien familja e femrės si rezultat i kėtij mėkati. Pėr mė tepėr, xhelozia ėshtė ndjenjė normale e ēdo njeriu normal. Sad ibėn Ubadeh ka thėnė: “Nėse e shoh ndonjė njeri me gruan time unė do t’a godas me shpatėn time”, ndėrsa kur Pejgamberi salAllahu alejhi ue selem e ndėgjoi kėtė thėnie, ai ka thėnė: “A po ēuditeni me xhelozinė e Sadit? Betohem nė Allahun se unė jam mė xheloz se ai, ndėrsa Allahu ėshtė mė xheloz se unė, dhe xhelozia e Allahut ėshtė nė mėkatet e liga tė kryera hapur dhe fshehurazi” (Buhariu dhe Muslimi).

Atė qė femrat e familjeve tė kurvarit mė lehtė tė bien nė mėkatin e njėjtė sa po tė zbulohet veprimi i tij, nėse edukimi i tyre (femrave) nuk ėshtė nė pajtim me parimet islame. Nė anėn tjetėr nėse dikush pėrmbahet nga kurvėria dhe nuk e pranon atė pėr vete dhe pėr tė tjerėt do tė fitoj respekt pėr shkak tė saj dhe kjo atij i mundėson tė mbaj dėlirėsinė shtėpiake.

Fitimin e shumė sėmundjeve fizike tė cilat mund tė jenė tė pakontrolluara dhe bile mund tė shkaktojnė edhe vdekjen, siq ėshtė Sida, urdhja dhe sėmundje tė tjera ngjitėse seksuale.

Shkatėrrimin e umetit islam e cila rrjedh nga hidhėrimi i Allahut ndaj njerėzve, nė tėrėsi. Ibėn Mesudi ka thėnė: “Sa herė qė nė ndonjė vendbanim pėrhapet kurvėria, Allahu e urdhėron shkatėrrimin e tij.” ا’ka tregon se kurvėria ėshtė aq mėkat i madh, qė nė fakt Allahu ka pėrcaktuar dėnim tė posaqėm pėr ata tė cilėt e kryejnė atė. Imam Ibėn Kajjim, ka thėnė: “Allahu dėnimet pėr kurvėri e ka bėrė tė posaqėm nė tri mėnyra: e para ėshtė dėnim me vdekje (kurdo qoftė e zbatueshme), i cili zbatohet nė mėnyrėn mė tė ashpėr tė mundshme, e dyta ėshtė qė Ai robėrve tė Tij ua ka ndaluar tė jenė tė mėshirshėm ndaj atyre tė cilėt kryejnė kurvėri pėrderisa t’i dėnojnė ata, e treta ėshtė qė Allahu ka urdhėruar qė dėnimi i tyre tė bėhet nė prani tė besimtarėve dhe tė mos fshihet. Prapa kėsaj ėshtė njė urtėsi e madhe, pėr shkak se vepron si frenues pėr tė tjerėt nga kryerja e shkeljes sė kurorės ose kurvėrisė”.

Vlen tė pėrmendet qė njerėzit dallohen nė lidhje me kėtė mėkat, nėse ndokush e kryen kėtė me shumė njerėz dallon nga ai qė e kryen me njė partner, dikush qė e kryen atė dhe e fsheh atė nuk ėshtė i njėjtė me atė qė e kryen atė haptazi, kryerja e kurvėrisė me person tė martuar ėshtė mė e madhe se me person beqar, ngase kjo pėrfshin shkeljen e tė drejtave tė tjetėrkujt dhe shkatėrrimin e jetės sė tyre bashkėshortore.

Pėr mė tepėr, kryerja e kurvėrisė me gruan e fqiut ėshtė mė e rėndė se me ndonjė tjetėr, sepse ai qė e bėnė kėtė e cenon fqinjėsinė e tyre dhe e then urdhėrin e Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij salAllahu alejhi ue selem qė t’i mos t’i prish ato. Gjithashtu, kryerja e me gruan e njė personi i cili ka shkuar nė xhihad ėshtė mė e keqe se me ndonjė grua tjetėr.

Pėrderisa pesha e mėkatit ndryshon varėsisht nga gruan me tė cilėn fle, gjithashtu dallon edhe varėsisht nga koha dhe vendi e kryerjes sė tij. Nėse dikush bėnė kurvėri gjatė muajit tė Ramazanit ėshtė mė i keq se sa nėse dikush e bėnė atė jashtė kėtij muaji, dhe nėse dikush e bėnė atė nė vend tė shenjtė ėshtė mė i keq se dikush qė e kryen jashtė atij vendi. Kurvėria e bėrė nga njė plak ėshtė mė e keqe se nėse e atė kryen ndonjė i ri, dijetari i cili bėnė kurvėri ėshtė mė i keq se personi i zakonshėm dhe ndėrsa sa i pėrket kurvėrisė njerėzit e pasur tė cilėt kanė mundėsi tė martohen janė mė tė kėqinjė se ata tė cilėt nuk kanė mundėsi tė martohen.

Si tė pendohemi nga kurvėria

Pasi kemi zbuluar seriozitetin e kurvėrisė dhe pasojat e rėnda e shkatėrruese tė kėtij mėkati ndaj individėve dhe bashkėsive, duhet treguar qė ėshtė i obligueshėm pendimi i sinqertė pėr cilindo qė e ka kryer atė apo i ka ndihmuar tė tjerėt t’a bėjnė atė, prandaj personi i tillė duhet tė pendohet pėr atė qė ka bėrė dhe asnjėherė tė mos kthehet nė kurvėri. Personi qė kryen kurvėri nuk duhet qė veten t’a lajmėroj nė pushtet dhe t’i rrėfej pėr krimin, pėr tė mjafton qė sinqerisht t’i pendohet Allahut dhe t’a fsheh mėkatin e tij. Nėse ai posedon fotografi, apo kaseta tė dikujt me tė cilin ka pasur marrėdhėnie tė palejuar seksuale, ai duhet t’i shkatėrroj ato dhe nėse ai ia jep ato ndokujt, ai duhet t’i rrikthej ato dhe t’i shkatėrroj.

Femra e cila kryen kurvėri nuk duhet tė ndalet nga tė penduarit nėse dikush e ka inēizuar kėtė mėkat, ajo duhet tė nxitoj tė pendohet dhe tė mos pėrmbahet nga pendimi pėr shkak tė kėrcėnimit (shantazhi), sepse Allahu mjafton si Mbrojtės.

Ajo duhet tė dij se personi qė e kėrcėnon ėshtė frikacak dhe se do tė shfaqet nėse i shpėrndan ato inēizime. E cila ėshtė mė e lehtė, tė qenurit i ekzpozuar para njerėzve nė kėtė periudhė tė shkurtė nė kėtė jetė me njė pendim i cili i shlyen tė gjitha mėkatet, apo nė Ahiret, tė qenurit i ekspozuar para tė gjitha krijesave, e pastaj shkuarja nė Zjarr si vendbanim?

Kėshillohet qė pėrmes ndonjė mahremi (burrit apo ndonjė mashkulli tjetėr, me tė cilin nuk tė drejtė martese) nga ndonjė njeri i ditur tė kėrkoj ndonjė zgjidhje nga kjo telashe.

Pėr fund

Njerėzit duhet tė pendohen pėr kurvėrinė dhe t’i ndėrpresin tė gjitha lidhjet tė cilat mund t’iu pėrkujtojnė nė kėtė mėkat, ata duhet t’i nėnshtrohen para Allahut ndoshta Allahu ua pranon pendimin e ua fal, dhe mėkatin pėr veprėn e bėrė t’ua zėvendėson me shpėrblim.

Allahu thotė: “Edhe ata qė pos All-llahut, nuk lusin zot tjetėr dhe nuk mbysin njeriun qė ka ndaluar All-llahu, por vetėm kur e meriton nė bazė tė drejtėsisė, dhe qė nuk bėjnė kurvėri, ndėrsa kush i punon kėto, ai gjen ndėshkimin, Atij i dyfishohet dėnimi ditėn e Kijametit dhe aty mbetet i pėrbuzur pėrgjithmonė, Pėrveē atij qė ėshtė penduar dhe ka bėrė vepėr tė mirė, tė tillėve All-llahu tė kėqiat ua shėndrron nė tė mira. All-llahu ėshtė Mėshirues, ndaj Ai falė shumė.” (Furkan 68-70)

Pėrgaditur nga: Muhamed Ibrahim El-Hamad